"Gulsime kryžiumi ir savo paveikslo neatiduosime", - sakė "Rzeczpospolitai" Vilniaus tikintieji.
Kardinolas A.J.Bačkis BNS teigė gavęs kelis sprendimu perkelti paveikslą pasipiktinusių žmonių laiškus bei priėmęs kelis asmenis, tačiau apie planuojamą akciją negirdėjo.
"Tikiuosi, kad žmonėms pakaks išminties ir jie neperkels gatvės politikos akcijų į bažnyčią, o šios bažnyčios klebonas ras bendrą kalbą su parapijiečiais. Kas gi gali įsivaizduoti, kad Vilniaus arkivyskupo sprendimą, kurį sveikina Šventasis Tėvas, įmanoma keisti ar atšaukti?", - sakė kardinolas.
Šventosios Dvasios bažnyčioje buvusį Gailestingojo Jėzaus paveikslą norima perkelti į šalia esančią nedidelę Šventosios Trejybės bažnyčią, kur norima įrengti Dievo gailestingumo šventovę.
Baigiama restauruoti Šventosios Trejybės bažnyčia bus pašventinta balandžio 18 dieną. Šioje bažnyčioje pamaldos vyks lietuvių ir lenkų kalbomis, o savo kalba laikyti šv. mišias galės ir atvykę piligrimai. Tuo tarpu Šventosios Dvasios bažnyčioje pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
"Nenorėjau, kad paveikslas liktų apribotas vienos parapijos bendruomenės, bet turėtų atskirą vietą, į kurią galėtų ateiti pasimelsti visų tautų tikintieji, kur pamaldos kasdien vyktų lietuvių ir lenkų kalbomis, o atvykę piligrimai galėtų melstis sava kalba", - paveikslo perkėlimo priežastis BNS aiškino kardinolas A.J.Bačkis.
Kardinolas pasakojo, kad Sovietinės okupacijos metais susigrąžintas iš Baltarusijos, kur jam grėsė sunaikinimas, paveikslas Šventosios Dvasios bažnyčioje buvo priglaustas laikinai.
"Suprantu parapijiečių prisirišimą prie paveikslo, kur jie įprato melstis, tačiau jis bus visai netoli ir kiekvienas, kuriam brangus šis pamaldumas, galės jį laisvai aplankyti bei melstis", - teigė A.J.Bačkis.
Jis pridūrė, kad sprendimui įkurti Dievo Gailestingumo šventovę ir perkelti į ją malonėmis garsėjantį paveikslą, pritarė ir Vatikanas. "Vatikano valstybės sekretorius pranešė, kad Šventasis Tėvas džiaugiasi šiuo sprendimu ir laimina jo mylimus Lietuvos žmones", - teigė J.Bačkis.
Pasak Lenkijos laikraščio, 25 Lietuvos lenkų visuomeninės organizacijos kreipėsi į popiežių Joną Paulių II, kardinolą A.J.Bačkį ir viso pasaulio tikinčiuosius su prašymu palikti paveikslą "lenkiškoje bažnyčioje".
Vilnijoje taip pat renkami parašai po laišku, smerkiančiu kardinolo sprendimą. Protesto akcijų organizatoriai mano, kad paveikslas turi likti dabartinėje bažnyčioje, kadangi ją aplanko tūkstančiai turistų iš Lenkijos. Tuo tarpu Šventosios Trejybės bažnyčioje tėra tik 200 vietų.
Pasak lenkų laikraščio "Rzeczpospolita", paveikslą, remiantis šventosios Faustinos Kowalskos (Kovalskos) regėjimais, 1934 metais nutapė vilnietis dailininkas Eugeniuszas Kazimierowskis (Eugeniušas Kazimierovskis).
Po metų jis buvo eksponuojamas Aušros Vartų koplyčioje, vėliau kelias dešimtis metų keliavo po įvairias Vilniaus vyskupijos bažnyčias, kol galiausiai buvo perduotas 1986 metais Šventosios Dvasios bažnyčiai.
