"Po to, kai teroristai surengė tas žudynes, vyriausybė sakė visuomenei vien tiesą, nieko neslėpė, nemanipuliavo ir laiku perdavė informaciją", - sakė vyriausybės atstovas spaudai ir darbo ministras Eduardo Zaplana (Eduardas Saplana).
Kalbėdamas po eilinio ministrų kabineto posėdžio E.Zaplana sakė, jog ministrai nusprendė paviešinti Nacionalinio žvalgybos centro (CNI) dokumentus, kurie buvo gauti nuo sprogimo dienos iki rinkimų, tai yra nuo kovo 11 iki 14 dienos.
Vyriausybė buvo plačiai kritikuojama už tai, jog per daug atkakliai kaltino baskų separatistų grupuotę ETA dėl šių išpuolių. Jei būtų buvusi įrodyta ETA kaltė, visuomenės nepalaikomą karą Irake rėmusios valdančiosios Liaudies partijos pozicijos per visuotinius rinkimus tikriausiai būtų sustiprėjusios, nes partijos politika ETA atžvilgiu buvo itin griežta.
"Mes nukentėjome per šmeižto ir prasimanymų kampaniją, kentėme melagystes, kurių vienintelis tikslas buvo sugriauti pasitikėjimą vyriausybe ir (visuomenei) ją pristatyti kaip melagę ir manipuliatorę", - sakė E.Zaplana.
"Nepagrįsti kaltinimai pasiekė nesuvokiamas viršūnes, peržengė moralines ir politines ribas... Vyriausybė ketina įrodyti, kad yra nekalta ir garbinga... Mes galime pralaimėti rinkimus, tačiau vyriausybė negali ramiai sėdėti sudėjusi rankas, kai ją išvadina melage", - sakė jis.
Vidaus reikalų ministras Angelis Acebesas (Anchelis Asebesas) pareiškė, kad CNI dokumentai įrodys, jog iš pradžių žvalgybos tarnybos manė, jog ETA organizavo teroro išpuolius, per kuriuos žuvo 201 žmogus.
