Tačiau gaišatis ir išteklių stoka gali lemti "teisinę nežinią" piliečiams, iš kurių bus reikalaujama paklusti nesuprantamoms taisyklėms. Pasak vieno ES atstovo, piliečiai "nemanys, kad juos saisto reglamentas, jei jis nėra prieinamas gimtąja kalba". Pareigūnas pridūrė, kad vadinamasis Bendrijos teisynas "privalo kiekvienam būti prieinamas jo šalies kalba".
Daugiausiai problemų kyla dėl nedidelių kalbų, tokių kaip maltiečių, nes trūksta į jas verčiančių kvalifikuotų vertėjų. Tačiau dar 25 tūkst. puslapių nėra išvertusi ir Čekija, kuri yra palyginti stambi ES naujokė.
Praha šiuo tikslu yra įdarbinusi 20 žmonių, tačiau Briuseliui nuolat leidžiant naujas direktyvas, vertėjams skirta užduotis yra panaši į Sizifo darbą. "Kartais atsitinka taip, kad išverčiame vieną dokumentą, tačiau Briuselis priima naują reglamentą, ir turime viską pradėti iš naujo", - leidiniui "Mlada Fronta Dnes" sakė Čekijos pareigūnė Petra Seidlova.
Tuo tarpu Jana Reisova iš Čekijos užsienio reikalų ministerijos teigė: "Jei tai nebus išspręsta laiku, gali kilti problemų, nes mūsų žmonės nėra įpareigoti laikytis taisyklių, kurios nepateikiamos jų kalba".
Kiti ES pareigūnai nebuvo linkę sureikšminti visų tekstų išvertimo laiku, teigdami, jog svarbiausia, kad jau išverstos stojimo sutartys. "Tai susiję su lygiomis galimybėmis", - sakė vienas diplomatas, akcentuodamas, kad svarbus principas, o ne praktiniai aspektai. Šiam požiūriui pritarė ir vienas ES atstovas: "Didžioji dalis (dar neišverstų) teisės aktų yra itin techninio pobūdžio tekstai".
Vis dėlto nerimą kelia tai, kad daugiausiai pažeidimų yra susiję būtent su tokiomis "techninėmis" sritimis kaip aplinkos apsauga ir vidaus rinkos taisyklės.
