“Veidas” kalbina Valstybės saugumo departamento generalinį direktorių Mečį Laurinkų
- “Mažeikių nafta” aplipinama vis klampesnėmis istorijomis ir faktais. Saugumo departamentas seka ir analizuoja įvykius bei pareiškimus, susijusius su šia bendrove. Ar įvairių interesų grupuočių spaudimas ir dabartiniai veiksmai nekelia pavojaus šios įmonės stabilumui ateityje?
- Visos valstybės, privatizuodamos stambius objektus, susiduria su “klampiomis istorijomis”. Arbitru vertinant konkuruojančių finansinių grupių pretenzijas gali būti tik teismas. Nei VSD, nei kuri nors kita operatyvinė tarnyba negali komentuoti privačių kompanijų ar fizinių asmenų ketinimų, išskyrus tuos atvejus, kai iškeliama konkreti baudžiamoji byla. “Mažeikių naftos” stabilumui ateityje (o tai jau akivaizdu ir dabar) pavojų gali kelti tik per didelis ūkinių problemų politizavimas.
- Kai kurie politikai baiminasi, kad privatizavimui rengiamos "Lietuvos dujos" atiteks atviram ir šešėliniam Rusijos kapitalui. Ar Saugumo departamento surinkti duomenys ir analizė leidžia patvirtinti ar paneigti šias abejones?
- Natūralu, kad politikai abejoja. VSD priedermė - rūpintis, kad nebūtų pažeistos Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatos dėl strateginių objektų privatizavimo. Dabartinis strateginis partijų sutarimas dėl dujų ūkio privatizavimo koncepcijos šių nuostatų nepažeidžia. Jeigu būtų nustatytas strateginių objektų sąrašas ir detaliau aptartos tokių objektų pardavimo sąlygos, ginčų, savaime suprantama, sumažėtų. Kol nepaskelbtas privatizavimo konkursas ir nežinomi visi pretendentai, nėra prasmės spėlioti, kurios šalies ir kokios kilmės kapitalui “Lietuvos dujos” atiteks.
- Nors nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjo jau 11 metų, Lietuvai priešiški asmenys vis dar tebėra aktyvūs, o kai kuriais atvejais net aktyvesni nei anksčiau: kiekvienais metais Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, ar Liepos 6-ąją užfiksuojama įvairių incidentų ar net diversijų. Ypač “derlingi” šie metai: Liepos 6-ąją dėl sugadinto geležinkelio nuo bėgių nuvažiavo vagonas, įvairiose šalies vietose pavogta daug valstybės vėliavų ir iškelta keletas LSSR vėliavų. Kokias išvadas iš šios faktų visumos darytų Valstybės saugumo departamentas?
- Problema yra ne tokia, kokią jūs keliate savo klausimu. Šiuo metu atvirai pasisakančiųjų prieš Lietuvos valstybingumą beveik nebėra. Net nelegaliai veikianti, bet gerokai sumenkusi buvusi komunistų partija nebepasisako prieš Lietuvos nepriklausomybę. Iškėlęs LTSR vėliavą Lietuvoje nieko nebesugraudinsi. Valstybinių švenčių metu valstybines vėliavas dažniausiai nuplėšia įkaušę paaugliai. Prie diversijos, kaip baudžiamosios veikos, kol kas priskirtinas tik vienas įvykis - prieš septynerius metus susprogdinta traukinio perlaida per Bražuolės upelį. Jeigu šį įvykį būtų pradėta laiku tirti, galbūt ir apie jį nebekalbėtume.
Problema yra dalies žmonių abejingumas valstybei. Viešai jie niekada nepasisakys prieš, bet iškilus rimtam apsisprendimui - ir neparems. Viena tokių žmonių dalis “tūno” nereformuotose struktūrose, kita - pusiau kriminalizuotame ūkiniame gyvenime. Tačiau kovoti su šiuo reiškiniu nėra vien teisėtvarkininkų reikalas.
|
|
