Taigi, šiuo atveju, Seimo Statuto straipsnio nevykdymas yra visiškai nesuprantamas, sakoma pranešime.
Šalies vadovas atmeta kreipimąsi inicijavusios Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos kaltinimus, neva Prezidentas savo veiksmais siekia destabilizuoti padėtį valstybėje ir Parlamente, bei pabrėžia, kad pasirašydamas dekretą pradėti apkaltą Seimo Pirmininkui, jis nepažeidė Konstitucijos ir neviršijo jam suteiktų įgaliojimų.
R.Paksas primena, kad dekretas dėl apkaltos parengtas atsižvelgiant į visas Seimo valdybos pastabas. Seimo sprendimą dėl šio dokumento teisėtumo kreiptis į Konstitucinį Teismą šalies vadovas vertina kaip tyčinį proceso vilkinimą ir pagrįstą baiminimąsi dėl apkaltos rezultatų, sakoma Prezidentūros pranešime.
Nutarimą, kuriuo prašo KT ištirti, ar R.Pakso siūlymas surengti apkaltą Seimo pirmininkui neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, Seimas antradienį priėmė ypatingos skubos tvarka.
Priėmus šį sprendimą, prezidento dekreto, kuriuo pasiūlyta inicijuoti apkaltą A.Paulauskui, galiojimas sustabdomas, kol kreipimąsi apsvarstys KT.
Kreipimesi į KT pažymima, jog "yra pagrindo manyti", jog prezidentas R.Paksas, kuriam Seimas yra pradėjęs apkaltos procesą, savo veiksmais siekia "destabilizuoti padėtį valstybėje bei parlamente, manipuliuodamas Konstitucijos ir įstatymų jam suteiktais įgaliojimais".
Kreipimesi pažymima, jog tokie prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Prezidentas pasiūlė surengti apkaltą Seimo nariui A.Paulauskui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.
Prezidento nuomone, A.Paulauskas šiuos nusižengimus padarė pernai spalio 30 dieną susitikime su frakcijų atstovais neteisėtai paviešinęs slaptą Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą.
Vėliau išslaptintoje pažymoje kalbama apie grėsmes nacionaliniam saugumui keliančius Prezidentūros atstovų ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis ir dosniausio prezidento rėmėjo Jurijaus Borisovo verslo sandorius.
Minėtame susitikime Seimo pirmininkas inicijavo parlamentinį VSD pažymoje pateiktų faktų tyrimą, kurio išvados vėliau tapo pagrindu inicijuoti apkaltą prezidentui R.Paksas.
Prezidentas taip pat apkaltino A.Paulauską viešais pasisakymais apie tariamus Prezidentūros atstovų ryšius su nusikalstamo pasauliu ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis diskreditavus prezidento autoritetą.
Tačiau nei Generalinė prokuratūra, nei Valstybės saugumo departamentas nepatvirtino įtarimų dėl slaptos informacijos paviešinimo.
Generalinė prokuratūra savo atsakyme proprezidentinei Liberaldemokratų frakcijai pažymėjo, jog A.Paulauskas ne tik nepažeidė įstatymų, bet ir siekė apsaugoti valstybės paslaptis nuo grėsmės, kurią joms kėlė VSD pažymoje minimų asmenų veiksmai.
R.Paksas inicijuoti apkaltą A.Paulauskui pasiūlė prieš pora savaičių, tačiau tuomet Seimas jo kreipimosi nesvarstė, nes jis nebuvo tinkamai suformuluotas.
Prezidento pakartotinas siūlymas pradėti apkaltą A.Paulauskui, nepaisant Generalinės prokuratūros išvadų, įvertintas kaip "kerštas" politiniam oponentui, remiančiam apkaltą R.Paksui.
Pats prezidentas yra kaltinamas savo viešais pasisakymais diskreditavęs Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą bei sąmoningai leidęs savo dosniausiam rėmėjui J.Borisovui suprasti, jog teisėsaugos institucijos klausosi pastarojo pokalbių.
Iš viso prezidentui yra pateikti šeši kaltinimai dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo.
Antradienį Konstitucinis Teismas pradėjo nagrinėti Seimo prašymą pateikti išvadą, ar prezidentas savo veiksmais šiurkščiai pažeidė pagrindinį šalies įstatymą.
Konstituciniam Teismui patvirtinus kaltinimus, Seimas balsuos dėl R.Pakso nušalinimo. R.Paksas prezidento pareigas eina nuo 2003 metų vasario.
