aA
Prancūzija ir Vokietija yra vienos nuomonės, kad Europos Sąjunga dėl savo naujosios konstitucijos turėtų susitarti iki šių metų pabaigos ir kad Airijai, kuri šiuo metu vadovauja blokui, turėtų būti patikėta pateikti pasiūlymus šiam tikslui pasiekti, antradienį sakė prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas).
Jacques Chirac ir Gerhard Schroeder
Jacques Chirac ir Gerhard Schroeder
© EPA-ELTA
Prancūzijos vadovas, kuris kalbėjo Paryžiuje su darbo vizitu lankantis kancleriui Gerhardui Schroederiui (Gerhardui Šrėderiui), sakė, kad dokumento tekstas turėtų būti kuo artimesnis konstitucijos projektui, kurį atmetė Ispanija ir Lenkija, nepatenkintos šalims jame numatytomis mažesnėmis balsavimo teisėmis.

Pasak G.Schroederio, tebėra galimybė pasirašyti sutartį iki birželio 30 dienos - Airijos pirmininkavimo ES pabaigos. Tai nepriklausys ne nuo Paryžiaus ir Berlyno, bet nuo jų partnerių, sakė jis.

Vokietijos kancleris sakė nemanąs, jog ES lyderiams pavyktų susitarti dėl dokumento teksto kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame viršūnių susitikime.

Po praėjusios savaitės teroro išpuolių Madride Ispanijos sekmadienio visuotinių rinkimų rezultatai netikėtai pakeitė šalies poziciją šiuo klausimu. Rinkimus laimėjusios socialistų partijos lyderis ir būsimasis premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero (Chosė Luisas Rodrigesas Sapateras) pažadėjo būti lankstus sprendžiant iškilusią problemą.

Derybos dėl konstitucijos "turėtų būti baigtos iki 2004 metų pabaigos", sakė J.Chiracas per spaudos konferenciją, ir kuo greičiau ES susitars šiuo klausimu, tuo bus geriau.

"Mes tikimės, kad ES pirmininkaujančiai Airijai pavyks surasti geriausią sprendimą, - sakė J.Chiracas. Tekstas turėtų būti "kaip įmanoma artimesnis Konvento paruoštam tekstui dėl (ES) institucijų pertvarkymo ir naujosios konstitucijos".

Europos lyderiai tvirtina, jog konstitucinė sutartis yra būtina sklandžiai gegužės mėnesį iki 25 narių išsiplėsiančio bloko veiklai.

Gruodį Briuselyje ES lyderiams nepavyko priimti galutinio būsimos ES konstitucijos projekto, šalims nesugebėjus rasti kompromiso dėl balsavimo teisių. Didžiausi ginčai kilo tarp ES senbuvių Vokietijos ir Prancūzijos bei Lenkijos ir Ispanijos.

Varšuva ir Madridas nenorėjo atsisakyti itin didelių balsavimo teisių, kurias jos užsitikrino sudarant Nicos sutartį 2000 gruodį, tačiau Berlynas ir Paryžius teigia, kad tokia tvarka mažesnėms valstybėms suteikia neproporcingai didelę įtaką.

Prancūzija ir Vokietija rėmė pateiktą konstitucijos projektą, pagal kurį ES sprendimai ateityje būtų tvirtinami vadinamąja dviguba dauguma - jiems turėtų pritarti pusė valstybių, atstovaujančių mažiausiai 60 proc. ES gyventojų.

Pirmadienį J.L.R.Zapatero išreiškė viltį, jog dabartinėms ir būsimosioms ES narėms pavyks išeiti iš susidariusios aklavietės.

"Aš manau, kad mes galėsime pasiekti susitarimą, kuris išsaugos valdžios pusiausvyrą išsiplėtusioje Europoje", - sakė jis.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.