Spaudžiant speigui Liudmila Lavrenova, po patirtos avarijos 15 metų prikaustyta prie vežimėlio, be pašalinių pagalbos bandė įveikti stačius Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritorinį padalinio laiptus. Vakar neįgaliai moteriai pavyko patekti tik į Klaipėdos miesto savivaldybę, o kitų įstaigų, teatrų, koncertų salių ir bibliotekų slenksčiai buvo neįveikiami.
"Viena niekur negaliu nuvykti: nei į kirpyklą, nei pas odontologą. Klaipėdos teatrai ir vienintelė koncertų salė taip pat mums nepritaikyti, tad mane visur turi lydėti mama arba draugai", - LŽ prisipažino L.Lavrenova.
"Įstatymai numato, kad pastatai ir aplinka mieste turi būti pritaikyti neįgaliesiems. Tačiau šis eksperimentas patvirtino, kad nuolatiniai neįgaliųjų skundai yra pagrįsti", - sakė Klaipėdos universiteto, organizavusio eksperimentą, lektorė Natalija Istomina.
Mažiausiai galimybių be pašalinių pagalbos L.Lavrenova turėjo norėdama patekti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos teritorinį padalinį. Įstaiga, į kurią sunkiai vaikštantys arba vežimėlyje sėdintys žmonės atvyksta kasdien, visai nepritaikyta judėjimo negalią turintiems žmonėms: statūs laiptai, siauros durys ir jokios galimybės pasikviesti pagalbą. Beje, ir išankstinė registracija telefonu šioje įstaigoje neįmanoma. Mat komisija, nustatanti specialiuosius poreikius, dažnai nori matyti ne tik atvežtus dokumentus su gydytojų išvadomis, bet ir patį žmogų, jeigu jis dar paeina.
Tačiau ir vakar įstaigos atstovai aiškino, kad įrengti įvažą ar bent įstatyti platesnių durų neketinama ir artimiausiu metu. Esą po kelerių metų ši tarnyba žada kraustytis į naują pastatą, nors jis dar nė nepradėtas statyti.
