Anot advokato Ričardo Varno, šis teismo sprendimas gali paskatinti ir kitų mokyklų bendruomenes apsižiūrėti, kokiomis sąlygomis jos mokosi, bei skųsti savivaldybę. Sostinėje higienos pasus gavusios vos apie 20 proc. mokyklų.
Tėvai buvo apgauti
DELFI primena, kad pirmą kartą ietys sukryžiuotos beveik prieš dvejus metus, kai Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokinių tėvai išgirdo, kad perkrautą, dviem pamainomis dirbančią mokyklą planuojama reorganizuoti ir 1-8 klasių mokinius perkelti į patalpas Kalvarijų pagrindinėje mokykloje, kurioje tuo metu mokėsi 250 rusakalbių vaikų.
Visus mokslo metus kalbos šia tema nevyko, tačiau pavasarį, kai jau buvo vėlu ką nors pakeisti, tėvams buvo praneštas faktas – nuo rudens vaikai mokysis kitur. Kadangi tėvai buvo girdėję, kad patalpos toje mokykloje baisios, nuvyko jų apžiūrėti. Tai, ką jie ten pamatė, pranoko pačius blogiausius lūkesčius. Suremontuotas tik mokytojų kambarys, direktorės kabinetas bei kelios šalia esančios klasės. Vienintelis tualetas, kuris turi normalias duris, unitazus ir net plastikinius langus, priklauso mokytojams. Kitur nėra nei unitazų, nei galimybės gamtinius reikalus atlikti intymiai, nei vandens rankoms nusiplauti, o patalpoje tvyro šlapimo kvapas, susimaišęs su chlorkalkėmis.
Langų rėmai tokie sutrešę, kad liesti juos pavojinga – kad neiškristų. Linoleumai prie pakylų atšokę, todėl už jų nesunku užkliūti. Sporto salės siena išvarpyta plyšių – mestas akmuo taip ir pralėkęs kiaurai, o grindyse galima rasti iššokusių vinių.
Mokyklos administracija tėvams žadėjo, kad patalpos bus suremontuotos – esą tam skirti 2 mln. litų. Kai tėvai pradėjo domėtis, ar šias patalpas iki rudens iš tiesų įmanoma suremontuoti, paaiškėjo, kad pinigų tam nėra ir artimiausiu metu nebus. Kaip paaiškino Vilniaus savivaldybės atstovai, norint įtraukti mokyklą į už ES pinigus renovuojamų mokyklų sąrašą, ji turi būti užpildyta. Taigi kol į baisias sąlygas nebus perkelta daugiau vaikų, pinigų renovacijai prašyti negalima. Todėl buvo skirta tik 200 tūkst. litų, už kuriuos suremontuoti 7 tualetai po tris kabinas, berniukų persirengimo kambarys prie sporto salės remontas bei šen bei ten padažytos sienos. Kodėl visai tai kainavo tiek daug, tėvai paaiškinimo negavo.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai dar pavasarį buvo nurodę, kad prieš perkeliant į šias patalpas vaikus, būtina sutvarkyti sanitarinius mazgus bei apšvietimą, suremontuoti sporto salę, pakeisti suskilusius langų stiklus. Vėliau tie patys specialistai konstatavo, kad sąlygos neįvykdytos, o vaikai vis tiek perkelti, tačiau apgailestavo, kad pagal savo kompetenciją nėra tie asmenys, kurie gali uždaryti mokyklą. Vilniaus savivaldybė savo ruožtu atkirto, kad jei visuomenės sveikatos specialistai neuždraudė eksploatuoti pastato, pamokos jame gali vykti.
Taigi išdaužyti langai, atviri laidai, netvarkingos rozetės ir pavojingai iš grindų kyšančių vinys tapo vaikų kasdienybe. Čia jie mokosi jau antrus metus – mokykla per tą laiką tik „palopyta“.
Savivaldybei teks ieškoti pinigų arba grąžinti mokinius atgal
Tėvai, praradę viltį susitarti su savivaldybe, kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė savivaldybei palankų sprendimą. Esą savivaldybė, priimdama sprendimą, esą laikėsi teisės normų reikalavimų ir savo veiksmais neviršijo jai įstatymų nustatytos kompetencijos. Tėvų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tačiau pastarieji padavė apeliacinį skundą ir sulaukė, kaip jie patys tikino, jiems netikėto teigiamo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad mokymo įstaigų reorganizavimas gali būti vykdomas tik remiantis teisės aktais nustatyta tvarka, kuri šiuo atveju yra pakankamai sureguliuota. Didžioji dalis reorganizacijos veiksmų privalomai turi būti atlikta iki sprendimo dėl reorganizacijos priėmimo. Šio ginčo atveju viena iš sąlygų, leidžiančių pradėti reorganizaciją, yra pasirengimas mokymo procesui, reali galimybė pritaikyti mokymo procesui mokyklos patalpas. Šias aplinkybes savivaldybė turėjo numatyti ir tam atitinkamai pasirengti, nes tai yra viena iš pagrindinių reorganizacijos sąlygų. Taigi savivaldybės sprendimas dėl mokyklos reorganizacijos paskelbtas neteisėtu.
Suvokiant, kad būtinybė šį sprendimą įgyvendinti tuoj pat, įsibėgėjus mokslo metams, sukeltų sumaištį, jo vykdymas nukeltas iki 2011 m. liepos 1 d., t. y. mokslo metų pabaigos.
„Kokios bus konkrečios šio sprendimo pasekmės, kol kas sunku pasakyti. Tačiau galioja principas, kad iš neteisės negali kilti teisė. Galutiniu, neapskundžiamu sprendimu teismas pripažino, kad savivaldybės sprendimas reorganizuoti mokyklą buvo neteisėtas, vadinasi, jo pasekmės turi būti naikinamos“, - teigė į teismą besikreipusių tėvų advokatas Ričardas Varno.
Kita vertus, savivaldybei, anot jo, palikta tam tikra manevrų laisvė. Ji gali šias patalpas sutvarkyti ir priimti naują sprendimą, nes savivaldybės kompetencijos reorganizuoti jai priklausančias mokyklas niekas neginčija. Buvo konstatuota tik tai, kad tai turi būti daroma tinkamai. Teismas labai aiškiai nurodė: patalpos turi būti pritaikytos padidėjusiam mokinių skaičiui pagal tas higienos normas, kurios galioja. Pirmiausiai patalpos turi turėti higienos pasą, kuris liudija, kad įstaigoje sukurtos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus.
„Mano manymu, savivaldybė dabar privalėtų rasti lėšų tokio lygio remontui, kad patalpos galėtų gauti higienos pasą, o tuomet galėtų priimti pakartotinį sprendimą reorganizuoti mokyklą ir taip įteisintų faktinę padėtį, kuri jaur egzistuoja. Žinoma, dabar rinkimai ant nosies ir nežinia, ar dabartinei valdžiai šis klausimas pasirodys prioritetinis, bet jei savivaldybė nepasirūpins mokyklos remontu, kyla klausimas, ar joje toliau galės mokytis toks mokinių skaičius, kaip dabar.
Teismas aiškiai pasakė – mokykla gali veikti tik turėdama higienos pasą. Taip pat jis konstatavo, kad ir tuomet, kai buvo priimtas sprendimas reorganizuoti mokyklą, ir tuomet, kai sprendimas buvo įvykdytas, patalpos neatitiko higienos reikalavimų“, - teigė R. Varno.
Anot advokato savivaldybė jau nebeturi galimybių ir toliau tėvus maitinti pažadais, kad kažkada mokykla bus suremontuota. Taip pat savivaldybė negali teisintis tuo, kad be higienos pasų veikia daug mokyklų. Mat sprendime pabrėžta, kad teismas nevertina kitų mokyklų, veikiančių be higienos pasų, atitikimo teisės aktams, nes dėl jų niekas nesiginčija.
Atsivėrė durys kitoms mokyklų bendruomenėms
R. Varno sutiko, kad tai precedentas kitų mokyklų bendruomenėms. „Jeigu jos dabar apsižiūrėtų, kur mokosi, kokioje aplinkoje, ir pradėtų skųsti savivaldybę, nesiimu prognozuoti, kokie teismų sprendimai būtų, tačiau akivaizdu, kokie jie turėtų būti“, - svarstė pašnekovas.
Ar savivaldybė būtų pajėgi taisyti padėtį – jau kitas klausimas. Anot advokato, finansų paprastai nėra konkrečioms programoms, bet apskritai pinigų yra. Tiesiog visi paklodę tempia į savo pusę. „Mūsų visuomenei tereikia apsispręsti, ar vaikai yra prioritetas. Galiausiai esame ratifikavę Vaiko teisių apsaugos konvenciją, kurioje teigiama, kad visi sprendimai, susiję su vaikais, turi būti priimami pirmiausiai atsižvelgiant į vaikų interesus. Taigi mes vadovaujamės šiais principais ar ieškome kitų prioritetų – pavyzdžiui, vystyti sportą? Nesiginčiju, tai irgi reikalinga, kaip ir tvarkyti miesto infrastruktūrą, bet jeigu viskam neužtenka pinigų, tenka peržiūrėti prioritetus“, - įsitikinęs R. Varno.
Tuo tarpu Kalvarijų pagrindinės mokyklos bendruomenė, kaip teigė vienas iš tėvų, dar nežino apie teismo sprendimą. „Man sunku jį dabar įvertinti. Mes visą laiką tikimės, kad mokykla bus suremontuota, tačiau buvome apgauti vos į ją atėję. Mus tikino, kad patalpos bus jau tinkamos mokytis. Pažadais buvome maitinami ir visus šiuo metus, tačiau konkrečios datos nėra. Šiuo metu patys už surinktus „2 proc.“ kai kur tvarkome apšvietimą. Apie langų pakeitimą nė galvoti negalime – per didelė suma. Mokykla tokia apleista, kad kur besi pirštu, ten reikia tvarkyti“, - sakė pašnekovas.
Anot jo, kad mokykla būtų renovuota iki kitų mokslo metų pradžios, darbai turėtų prasidėti dar gegužės mėnesį.
Nuotraukų albume – vaizdas, kurį tėvai pamatė mokykloje apsilankę pirmą kartą
