aA
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau - DK) darbdaviui suteikia teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju tik esant svarbioms priežastims, laikantis darbo sutarties nutraukimo tvarkos bei nepažeidžiant darbuotojams nustatytų garantijų. Ypatingos garantijos įstatyme yra įtvirtintos nėščiosioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.
Mama ir dukra
Mama ir dukra
© Corbis

Pagal DK 132 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms.

Per šį laikotarpį gali būti nutraukta laikinoji darbo sutartis pasibaigus jos terminui, darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta be įspėjimo pagal DK 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus atvejus, t.y.:
- įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagal kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo;

- kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti tam tikrą darbą;

- įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;

- kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;

- kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo sutartį;

- likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo įpareigotas vykdyti kitas asmuo;

- darbdaviui mirus, jeigu darbo sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam atlikti, taip pat kai nėra jo teisių perėmėjo.

Laikotarpiu nuo dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, darbo sutartis gali būti nutraukta suėjus sutarties terminui, jeigu darbo sutarties terminas buvo nustatyta šalių susitarimu.

Pažymėtina, kad jeigu prieš sueinant darbo sutarties terminui ar termino suėjimo momentu darbuotoja pareiškia, kad ketina naudotis DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija, tokiu atveju sutartinis darbo sutarties terminas yra perkeliamas į kitą datą.

Perkėlus nutraukimo terminą darbo sutartis netampa neterminuota, t.y. darbo sutartis išlieka terminuoto pobūdžio ir per DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką darbo sutartis įstatymo pagrindu vykdoma kaip terminuota. Praėjus garantijos taikymo laikui darbo sutartis gali būti nutraukta.

Darbo kodekse įtvirtintas draudimas darbdaviui įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti darbuotoją iš darbo jo atostogų metu, išskyrus atvejus numatytus DK 136 straipsnio 1 dalyje.

Šis draudimas yra taikomas ir tais atvejai, kai darbuotojui yra suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai.

Akcentuotina, kad darbuotojui, kuriam suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti, įstatymas nustato didesnę garantiją, t.y. per šį atostogų laikotarpį darbuotojui privalo būti palikta vieta, pareigos, nebent įmonė būtų visiškai likviduojama.

Darbo kodeksas taip pat nustato garantijas darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, nepaisant to, jiems yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos ar ne.

Įstatymas draudžia atleisti darbuotoją, auginantį vaiką iki trejų, jeigu nėra darbuotojo kaltės, t.y. DK 129 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su darbuotoju, auginančiu vaiką iki trejų, motyvuodamas svarbiomis priežastimis (ekonominėmis, technologinėmis priežastimis, darbovietės struktūriniais pertvarkymais ir kt.).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai dėl įmonėje įvykusių pertvarkymų nelieka darbuotojo, auginančio vaiką iki trejų metų, darbo vietos, o perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą, atitinkantį jo profesiją, kvalifikaciją, realios galimybės nėra, darbuotojui už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą (DK 195 str. 3 d.).

Jeigu toks darbuotojas pats raštiškai atsisako pasiūlyto darbo pagal savo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo sveikatai, jam mokama ne mažiau kaip trisdešimt procentų Vyriausybės nustatyto minimaliojo valandinio atlygio už kiekvieną prastovos valandą.