Jo artimiausias varžovas, blankus Rusijos Federacijos komunistų partijos (RFKP) kandidatas Nikolajus Charitonovas, gavo mažiau nei 15 proc. balsų. Toks milžiniškas atotrūkis tik dar kartą parodo, kaip V.Putinas pirmosios savo kadencijos metais sugebėjo perbraižyti šalies politinį žemėlapį.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo komunistai buvo pagrindinė opozicinė partija Rusijoje.
Rusijos rinkėjams, rodos, visiškai nerūpi, ką iš tiesų mąsto buvęs slaptosios tarnybos agentas, o į jo turimą dziudo juodąjį diržą jie žiūri kaip į gynybinę sieną nuo audringos Rusijos praeities.
Megztiniu aukšta atlenkiama apykakle ir juodu kostiumu vilkintis V.Putinas, tokia apranga tarsi norintis pabrėžti savo paslaptingumą, po pergalės pareiškė, kad "turime elgtis labai atsargiai, nes klaidos gali daug kainuoti".
V.Putinas atėjo į valdžią 2000-aisiais, pakylėtas nacionalizmo bangos, kuri nusirito per šalį dėl karo Čečėnijoje ir didelio visuomenės nusivylimo Rusijos raida po sovietų valdžios žlugimo.
Tačiau kas jis? Vienas žurnalistas prieš ketverius metus stebint kolegoms iš Vakarų uždavė šį klausimą pačiam V.Putinui. Prezidentas nusišypsojo, tačiau nieko konkretaus nepasakė.
Ir praėjus ketveriems metams turbūt niekas taip ir negalėtų pasakyti, ar V.Putinas nacionalistas, ar Vakarų sąjungininkas. Net jo padėjėjai, atrodo, nėra tikri dėl teisingo atsakymo.
"Vladimiras Putinas turi patikimą ratą, kuris tebėra praktiškai nežinomas" visuomenei ir net kai kuriems jo paties padėjėjams, sakė vienas Kremliaus administracijos pareigūnas.
Politikos ekspertė Olga Christanovskaja sakė, kad V.Putinas "tebėra žmogus su kauke".
V.Putinas gimė netradicinėje šeimoje 1952 metų spalio 7 dieną.
Būsimojo prezidento senelis dirbo Lenino, o vėliau ir Stalino virėju, o tai reiškia, kad turėjo būti ypatingai lojalus sovietų vadovybei, nes taip ilgai išsaugojo šias pareigas.
Vis dėlto interviu žiniasklaidai V.Putinas mėgsta sakyti, kad gimė paprastų darbininkų šeimoje.
Jis studijavo teisę, o būdamas 23-ejų metų iš antro karto buvo priimtas į liūdnai pagarsėjusią Sovietų Sąjungos žvalgybos tarnybą KGB (Valstybės saugumo komitetą).
Vedęs buvusią stiuardesę Liudmilą ir dvi dukras turintis V.Putinas nuo 1985 iki 1990 metų dirbo Sovietų Sąjungos užsienio žvalgybos tarnyboje Rytų Vokietijoje.
Kaip teigia pats V.Putinas autobiografijoje, jis numatė Sovietų Sąjungos subyrėjimą ir atsistatydino iš žvalgybos agentūros prieš pat nepavykusį pučą 1991 metais.
Sugrįžęs į gimtąjį Sankt Peterburgą, V.Putinas užėmė aukštą postą miesto taryboje, kuriai vadovavo reformatorius meras Anatolijus Sobčakas.
Į Maskvą 1996 metais jį atvežė Pavelas Borodinas, buvęs labai įtakingas Kremliaus tarnautojas, kuris vėliau buvo įkalintas Šveicarijoje už pinigų plovimą, tačiau galiausiai grįžo į Kremlių dirbti V.Putinui.
V.Putinas nelinkęs kalbėti apie laiką, praleistą dirbant Borisui Jelcinui, kuris paskyrė jį KGB pagrindinės įpėdinės, Federalinės saugumo tarnybos, vadovu ir prie prezidento veikiančios Saugumo tarybos, įtakingos institucijos, koordinuojančios Rusijos ginkluotųjų pajėgų, saugumo tarnybų ir policijos veiklą, sekretoriumi.
Prieš pat atsistatydinimą 1999-ųjų pabaigoje B.Jelcinas paskyrė V.Putiną ministru pirmininku, atverdamas jam kelią į aukščiausią valstybės postą, kurį šis netrukus ir užėmė.
Dabar V.Putinas, kuris pirmai kadencijai buvo išrinktas 2000-ųjų kovą, savo rankose sutelkė tiek valdžios, kiek nėra turėjęs nė vienas pareigūnas nuo sovietų valdymo laikų.
