Pagal konservatorių inicijuotą projektą, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų įstatymas, kuriame išvardyti visi signatarai, papildytas aštuoniomis pavardėmis.
Signatarų statusas po mirties suteiktas Jonui Žemaičiui-Vytautui, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakčiai ir Petrui Bartkui-Žadgailai. Jie vadovavo su sovietų okupacija pokariu kovojusiems partizanams.
Jie 1949 metų vasario 16 dieną pasirašė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją.
Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas konservatorius Arimantas Dumčius pabrėžė, kad minėtiems asmenims signatarų statuso suteikimas yra pagarbos už Lietuvos laisvę žuvusių asmenų pagerbimas.
Prieš įstatymą pasisakęs socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad tokiu būdu parodoma nepagarba 1990-ųjų Kovo 11-osios Akto signatarams. Anot jo, partizanų vadai gali turėti savo įstatymą.
"Nereikia suplakti dviejų kategorijų žmonių į vieną krūvą", - sakė ir „darbietis" Vytautas Gapšys. Jo teigimu, toks sudėjimas į vieną vietą neteisingas nei istoriškai, nei teisiškai, nei politiškai.
„Tvarkietis" Petras Gražulis pareiškė negalįs balsuoti už įstatymą, nes "tai paniekinimo ir pažeminimo įstatymas".
„Sudedate šalia į vieną įstatymą tuos, kurie žudė juos (partizanus - BNS) su Komunistų partijos nariais, Komunistų partijos sekretoriais", - pareiškė jis.
Krašto apsaugos ministrė, Kovo 11-osios Akto signatarė Rasa Juknevičienė teigė, kad jai garbė, jog tame pačiame įstatyme minima ir jos, ir partizanų vadų pavardės. Ji teigė esanti įsitikinusi, kad 1949 metų deklaracija būtų paminėta 1990 metų kovo 11 dienos Nepriklausomybės atkūrimo akte, tačiau deklaracija archyve rasta gerokai vėliau.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija pasirašyta 1949 metų vasario 16 dieną Minaičių kaime, Radviliškio rajone. Jame paskelbta, kad sąjūdis prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui, kurioje garantuojamos lygios teisės visiems Lietuvos piliečiams bei užtikrinama socialinė globa. Pagal deklaraciją, Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui - Lietuvos nepriklausomumui, nelaikoma teisine partija.
