Ketvirtadienį visų pirma buvo balsuojama dėl prezidentės veto atmetimo. Tam būtinas bent 71 Seimo nario balsas. Balsų nepakako. Prezidentės veto panoro atmesti tik 55 parlamentarai, 49 pasipriešino, 23 susilaikė. Kai po to buvo balsuojama, ar priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, tam pritarė 65 Seimo nariai, 21 pasipriešino, 40 susilaikė. Šio balsavimo metu pakako paprastos daugumos.
PLB atstovė: emigrantai nebegrįš
PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis po balsavimo neslėpė nusivylimo ir sakė, kad užsienyje gyvenančius tautiečius tai tik paskatins emigruoti ir atkalbės nuo ketinimų grįžti į Lietuvą.
„Tai mes girdime – žmonės mums rašo, sako, skambina. Jiems ta pilietybė yra labai svarbi, - sakė ji. – Yra sunkiau atvažiavus į Lietuvą. Jei norima čia sugrįžti be pilietybės, reikia gauti visokius leidimus, negali paprastai įsteigti savo verslo, nes yra traktuojamas, kaip užsienietis.“
Ji svarstė, kad kai kurie politikai tiesiog pabijojo suteikti išvažiavusiems politikams teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose: „Tai yra baimė mūsų politikų, kurie bijo, kad ne už juos balsuos“. V. Bandis taip pat pasigedo prigimtinės žmogaus teisės į pilietybę saugojimo. „Iš tų, kas gimdami turėjo pilietybę, dabar ją atimti?“ - klausė ji.
Komitetų nuomonės išsiskyrė
Pagrindinis – Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė prezidentės veto ir siūlyti Seimui priimti įstatymą su visomis prezidentės teikiamomis pataisomis ir papildymais. Tuo tarpu papildomi – Užsienio reikalų ir Žmogaus teisių komitetai siūlė atmesti šalies vadovės veto ir palikti galioti Seimo jau priimtą Pilietybės įstatymą su išplėstu dvigubos pilietybės gavėjų ratu. Tačiau visuose komitetuose sprendimas buvo priimtas „per plauką“ – vos vieno balso persvara.
Šalies vadovė savo veto grąžino Seimui iš naujo svarstyti įstatymą dėl kelių Konstitucijai galimai prieštaraujančių nuostatų, kuriomis įteisinama dviguba pilietybė Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiams ir išplečiamas asmenų, galinčių gauti Lietuvos pilietybę išimties tvarka, ratas.
Konservatoriai-krikdemai skilo
Konservatorius-krikdemas Paulius Saudargas ragino palikti galioti Seimo priimtą įstatymą be prezidentės pataisų, nes tai kompromisinis Pilietybės įstatymas, kurį rengė prezidento sudaryta darbo grupė rengė, tartasi su Pasaulio lietuvių bendruomene. Jis atkreipė dėmesį, kad okupaciją patyrusi valstybė turi siekti išsaugoti kuo daugiau tautiečių už valstybės sienų. Politikas ragino nesiblaškyti ir palaikyti jau priimtą įstatymą. Jis atstovavo premjero Andriaus Kubiliaus išsakytą nuomonę.
Tačiau tarp pačių konservatorių-krikdemų buvo kitaminčių. Štai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas ragino palaikyti prezidentės veto, argumentuodamas, kad iš esmės reikia pagalvoti, kaip užtikrinti, kad neatsirastų nelygybės tarp emigrantų į ES, NATO ir tokias šalis, kaip Argentina ar Australija. Neatmesti prezidentės veto anksčiau yra paraginęs ir partijos patriarchas – europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Nuomonių skirtumai šioje valdančiojoje frakcijoje atsispindėjo ir balsuojant. Pasipriešinimą veto palaikė 23, o 11 tam nepritarė ir 5 susilaikė, kas iš esmės irgi reiškia nepritarimą. Balsuojant antrą kartą, ar priimti įstatymą su prezidentės pataisomis, už tai balsavo 16, 7 priešinosi, 15 susilaikė.
Opozicijoje irgi pasireiškė nuomonių įvairovė
Kitos nuomonės laikėsi opozicijai priklausantis socdemas Justinas Karosas ragino pritarti prezidentės veto ir atkreipė dėmesį, kad Seimas jau dabar abejoja savo priimto įstatymo konstitucingumu, įtardamas, kad jis gali paminti Konstituciją, ketina iš karto prašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. „Kodėl Seimas gamina broką?“ – stebėjosi politikas ir siūlė nepataikauti dalinant lietuviškus pasus. „Pilietybė ir tautiškumas nėra tas pats“, - lietuvybės ir patriotiškumo argumentus dalinančius ramino jis.
Kitas politikas iš opozicijos - „darbietis“ Kęstutis Daukšys irgi pritarė prezidentei, aiškino, kad pilietybė yra ryšys su tėvyne, o ne patogumas, todėl reikia tik išimtiniais atvejais leisti turėtu du pasus. Jis taip pat kritikavo Seimo priimtą įstatymą, kaip užsienio lietuvius skaldantį, nes pagal jį emigravę į ES ar NATO šalis traktuojami kaip labiau Lietuvos piliečiai nei Rusijos ir kitų Aljansui ir ES nepriklausančių šalių gyventojai.
Jo kolega Vytautas Gapšys pastebėjo, kad priėmus įstatymą gali būti išdalintos pilietybės, kurias nebus galima vėliau atimti, jei paaiškėtų, jog įstatymas prieštarauja Konstitucijai. „Darbietis“ mano, kad tokiu atveju vėl bus taikomos nelygios sąlygos emigrantams.
Tuo tarpu taip pat opozicijoje esantis Krikščionių partijos frakcijos narys Mantas Varaška siūlė neklausyti prezidentės. Jis atkreipė dėmesį, kad abu įstatymo variantai – tiek Seimo priimtas, tiek įstatymas su prezidentės pataisomis reikalaus kreipimosi į KT dėl išaiškinimo. Jis siūlė nepritarti prezidentės veto todėl, kad KT galėtų plačiau pasisakyti apie įstatymo atitikimą Konstitucijai.
