Įsiplieskusi ugnis greitai apėmė Maniežą, ir po valandos ėmė griūti unikalus šio pastato stogas, pažerdamas spiečius kibirkščių, kurios grėsmingai krito ant kaimyninių pastatų, stovinčių pačiame istoriniame Maskvos centre.
Pastato karnizo ir stogo dalims iš Aleksandro sodo pusės su trenksmu virstant žemėn, suplūdę šimtai žiopsotojų dalinosi įspūdžiais ir fotografavosi gaisro pašvaistės fone. Apstulbusi minia nuščiuvo tik tada, kai sugriuvo aukštutinė pagrindinio portiko, išeinančio į Maniežo aikštę, dalis.
Maskvos ugniagesių duomenimis, gesindami gaisrą žuvo du žmonės.
Ugnies pašvaistė grėsmingai atsispindėjo vienos didžiausių sostinės Gorkio bibliotekos, esančios per gatvę vos už kelių žingsnių nuo Maniežo, languose.
Maskvos meras Jurijus Lužkovas žurnalistams apie vidurnaktį pranešė, kad gaisrą, kuris prasidėjo apie 21 val. vakare, pavyko lokalizuoti ir kad pavojus kaimyniniams pastatams nebegresia. Ugnis buvo visiškai užgesinta maždaug apie 2 val. ryte.
Pasak mero, viena šios tragedijos priežasčių galėjo būti pastato ventiliacijos sistemos prapūtimo metu įvykęs trumpasis jungimas. Tačiau, jo nuomone, tai "silpna versija".
J.Lužkovas pridūrė, kad tuo metu, kai kilo gaisras, Manieže "ničnieko nebuvo".
Maniežas, 1817 metais pastatytas kaip laikinas statinys paradui, skirtam paminėti imperatoriaus Aleksandro I pergalės prieš prancūzų imperatorių Napoleoną penktąsias metines, išstovėjo beveik du šimtmečius.
Vėliau jis buvo naudojamas kaip vieta rengti paradus, o po 1917 metų jame buvo įrengtas vyriausybinis garažas. Miestui pastatas buvo grąžintas tik 1953 metais, po diktatoriaus Josifo Stalino mirties.
Pastatais pelenais virto tą pačią dieną, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas triuškinamai laimėjo rinkimus, kuriuose jis varžėsi dėl teisės vadovauti šaliai dar vieną ketverių metų kadenciją.
Pastaruoju metu Maniežas buvo naudojamas kaip 6,5 tūkst. kvadratinių metrų parodų salė, bet gaisras įvyko tuo metu, kai viena paroda buvo jau pasibaigusi, o kita - dar neprasidėjo.
J.Lužkovas, seniai rengęsis rekonstruoti Maniežą, pažadėjo atstatyti paminklą, kurio apdailos darbuose XIX amžiaus pradžioje dalyvavo garsus rusų architektas, Triumfo arkos autorius Osipas Bovė.
"Pats pastatas neprarastas", - sakė J.Lužkovas žurnalistams.
Be sudegusio Maniežo pastato aikštė pačioje Maskvos širdyje atrodo liūdnai: aikštės centre stovi didžiulis požeminis prekybos kompleksas, iš viršaus papuoštas abejotinos metininės vertės skulptūra, o priešais Maniežą pastoliais apstatytas, pusiau išardytas viešbutis "Maskva" - sostinės valdžia taip "rekonstruoja" istorinį pastatą.
Kaip pranešė ITAR-TASS, Zurabas Ceretelis, Maskvos mero numylėtinis ir skulptūros Maniežo aikštėje, keliančios daug menotyrininkų klausimų, autorius, jau pasiūlė savo pagalbą atstatyti Maniežą, "tokį, koks jis buvo iš pat pradžių panaudojant modernias medžiagas ir technologijas".
Prieš kelerius metus Z.Ceretelis siūlė Maniežo aikštėje pastatyti koplyčią iš labai tvirto aviacinio stiklo, aukščiu prilygstančią maždaug penkiaaukščiam namui.
