"Taigi Vladimiras Putinas išrinktas Rusijos Federacijos prezidentu", - pareiškė CRK vadovas.
Jis pranešė, kad už Nikolajų Charitonovą balsavo 13,7 proc. rinkėjų (9 mln. 439 tūkst. 948 žmonės); už Sergejų Glazjevą - 4,1 proc. (2 mln. 826 tūkst. 219 žmonių); už Iriną Hakamadą - 3,9 proc. (2 mln. 644 tūkst. 133 žmonės); už Olegą Malyškiną - 2,0 proc. (1 mln. 393 tūkst. 940 žmonių); už Sergejų Mironovą - 0,8 proc. (518 tūkst. 834 žmonės); prieš visus - 3,5 proc. (daugiau kaip 2 mln.377 tūkst.).
Prezidento rinkimuose dalyvavo 64,3 proc. visų įregistruotų rinkėjų.
Galutiniai oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti kovo 25 dieną.
V.Putinas pasirodė savo rinkimų štabe maždaug 1 val. nakties ir apie pusantros valandos atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
Rinkimų rezultatus prezidentas pavadino "visiškai patenkinamais" ir pažadėjo "dirbti tokiu pat ritmu" įgyvendinant ekonomines reformas ir plėtojant pilietinės visuomenės institucijas dar ketverius metus.
"Negaliu susilaikyti neišreiškęs savo pasitenkinimo tokiais rezultatais - visiškai priimtinais", - prezidentui antrino ir V.Putino rinkimų štabo vadovas, Rusijos vyriausybės kanceliarijos viršininkas Dmitrijus Kozakas.
Fondo "Visuomenės nuomonė" atliktos rinkimuose dalyvavusių balsuotojų apklausos duomenys iš esmės nesiskiria nuo CRK pateiktų rezultatų.
Ši apklausa parodė, kad V.Putinas gali gauti 69 proc. balsų, N.Charitonovas - 12,6 proc., S.Glazjevas ir I.Hakamada - po 4,7 proc., O.Malyškinas - 2,3 proc., o S.Mironovas - 1 procentą. Prieš visus, apklausos duomenimis, balsavo - 5,7 procentai.
"Paralelinis balsų skaičiavimas kol kas nerodo žymesnių nukrypimų (nuo CRK rezultatų) - plius minus 1,5 procento", - pranešė žurnalistams N.Charitonovas, komentuodamas rinkimų rezultatus.
Tačiau valdžios pergalę aptemdė didžiulis gaisras, kilęs pačiame Maskvos centre, kuris kone visiškai sunaikino istorinį Maniežo pastatą, stovintį visais šalimais Kremliaus.
Opozicija kritikuoja Kremlių
Kai kuriuose regionuose, tarp jų Ingušijoje ir Totorijoje, V.Putinas iškovojo pergalę stačiai fantastiniu rezultatu, užsitikrinęs net 97-98 proc. balsavusiųjų paramą.
Dar nepasibaigus balsavimui trys kandidatai į prezidentus - S.Glazjevas, I.Hakamada ir N.Charitonovas - pranešė apie rimtus pažeidimus, kurie buvo padaryti balsavimo metu.
"Pažeidimai viršijo visas įmanomas ribas", - pažymėjo I.Hakamada.
Savo ruožtu S.Glazjevas mano, kad nuo Boriso Jelcino prezidentavimo laikų valdžios metodai vykdyti rinkimų kampaniją visiškai nepasikeitė.
"Kyla įspūdis, kad sėdi su jais žaisti šachmatais, o jie griebia blokštą ir ima žaisti miestučius", - sakė S.Glazjevas.
V.Putino varžovai ypač atkreipia dėmesį į administracinio valdžios resurso panaudojimą ir diskreditaciją, kurios griebiamasi siekiant sutrukdyti prasiveržti į masinio informavimo priemones, pirmiausia televiziją.
"Padarėme viską, ką galėjome tokiomis sąlygomis", - sakė N.Charitonovas, komentuodamas savo partijos pasiektus rezultatus.
Per rinkimus, kurie vyko 2000 metais, V.Putinas laimėjo 53 proc. balsų, o jo tuometinis rimčiausias konkurentas - RFKP lyderis Genadijus Ziuganovas - 29,2 procento.
I.Hakamada, kurios asmeninis rezultatas yra artimas DJS rezultatams per praėjusių metų gruodį vykusius parlamento rinkimus, teigia, kad už ją atiduotų balsų skaičius leidžia pradėti organizacinį naujos partijos kūrimo darbą.
"Penki milijonai rinkėjų, balsavusių už mane....suteikė man visišką laisvę kurti naują partiją", - pažymėjo I.Hakamada tiesioginiame televizijos NTV programos "Žodžio laisvė" eteryje.
Dar rinkimams nepasibaigus susirūpinimą dėl rinkimų eigos ir jų teisingumo išreiškė ir Jungtinės Valstijos.
"Rusai turi suprasti, kad norint turėti demokratiją, kurią pripažintų tarptautinė bendrija...reikia kandidatams suteikti tokias pačias galimybes naudotis visomis žiniasklaidos priemonėmis kaip ir prezidentui", - pareiškė JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) per televizijos programą "Fox News Sunday".
"Man nėra visiškai aišku, kodėl jie nesuteikia galimybių opozicijos kandidatams visapusiškai dalyvauti rinkimų procese. Tai nėra gerai, tačiau nemanau, jog tai požymis, kad Rusijoje demokratijai atėjo galas", - sakė jis.
V.Putinas atsakydamas į šią kritiką patarė Vašingtonui užsiimti savo šalies rinkimų proceso problemomis.
"Išplėtotos demokratijos šalyse taip pat kyla daug problemų su ta demokratija, įskaitant ir rinkimų procedūras. Niekas neturi teisės manyti, kad jeigu jie kritikuoja kitus, juos nėra už ką kritikuoti. Rusijoje yra tokia patarlė - kai kurie žmonės savo aky ir rąsto nemato, o kito ir krislą įžiūri", - sakė V.Putinas ir pažadėjo stengtis, kad būtų užtikrinta tolesnė politinio gyvenimo liberalizacija.
"Visi demokratiniai liaudies iškovojimai bus besąlygiškai užtikrinti ir garantuoti. Tačiau mes nepasitenkinsime tuo, kas pasiekta, tvirtinsime daugiapartinę sistemą, pilietinę visuomenę, darysime viską, kad užtikrintume žodžio laisvę", - sakė prezidentas.
Putinas pažadėjo tęsti reformas ir saugoti demokratiją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pažadėjo savo antrą ketverių metų kadenciją tęsti ekonomikos bei socialinės srities reformas ir stengtis toliau demokratizuoti visuomenę.
"Padarysime viską, kad užtikrintume stabilų mūsų šalies ekonomikos augimą. Tačiau stabilumas nėra savitikslė užduotis. Tai tik būtina sąlyga norint įgyvendinti pagrindinį uždavinį - mūsų žmonių gerovės augimą", - sakė V.Putinas spaudos konferencijoje, kuri pirmadienio naktį buvo surengta jo rinkimų štabe.
V.Putinas, kuriam balsus atidavė 70 proc. balsavusių rinkėjų, pažymėjo, kad rinkimų rezultatai yra "visai patenkinami", ir pažadėjo "dirbti tokiu pat ritmu" dar ketverius metus.
"Paskutiniai metai - tai ne gerovės augimas, tai jos amalas. Mes turime žengti tolesnius žingsnius ekonomikoje, socialinėje srityje, ir mes būtinai juos žengsime", - sakė jis.
Ekspertų ir ekonomistų nuomone, V.Putinui teks paaukoti dalį savo populiarumo, jeigu savo antros kadencijos metu jis ryšys įgyvendinti sunkias sveikatos apsaugos, švietimo, pensinio aprūpinimo, komunalinių paslaugų ir natūralių monopolijų reformas.
Be to, Vakarai ir šalies politikai nuogąstauja, kad didėjant valstybės įtakai žiniasklaidai ir tvirtinant vadinamąją "valdžios vertikalę", vis labiau kyla reali grėsmė demokratijai.
Siekdamas išsklaidyti šiuos būgštavimus V.Putinas pažadėjo saugoti "demokratinius iškovojimus" ir tęsti demokratinės visuomenės kūrimą.
"Visi demokratiniai liaudies iškovojimai bus besąlygiškai užtikrinti ir garantuoti. Tačiau mes nepasitenkinsime tuo, kas pasiekta", - sakė jis.
