aA
Lietuvos pavyzdys, kurioje siekiama LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) asmenų nematomumą įtvirtinti įstatymais supriešinant homoseksualumą su heteroseksualumu, yra vienintelis Europos Sąjungoje (ES); Lietuvoje draudžiama informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius, čia kilo reali grėsmė neįvykti homoseksualų eitynėms.
Lietuva EP skundžiama dėl seksualinių mažumų teisių pažeidimų
Pauliaus Štuto nuotr.

Taip teigiama antradienį ES fundamentalių teisių agentūros (FRA) Europos Parlamento (EP) nariams pristatytoje papildytoje 2010 m. ataskaitoje „Homofobija, transfobija ir diskriminacija seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo pagrindais“, praneša svetainė gayline.lt.

Ataskaitoje įvardydama svarbiausius žmogaus teisių pažeidimus įvairiose ES šalyse, FRA dažnai mini Lietuvą. Kalbama apie pažeidimus, susijusius su susirinkimų ir žodžio laisve. FRA atkreipia dėmesį į tai, kad Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje pirmosios homoseksualų eitynės įvyko sėkmingai, tačiau Lietuvoje „BalticPride 2010“ renginiui kilo reali grėsmė siekiant jį atšaukti.

Ataskaitoje minima, kad Lietuvoje priimtas įstatymas, kuris agitavimą už tos pačios lyties santykius klasifikuoja kaip žalingą informaciją nepilnamečiams, yra vienintelis tokio pobūdžio pavyzdys ES (kalbama apie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą – DELFI).

Pabrėžiama, kad, nepaisant įstatymo keitimo, jame išliko nuostata, draudžianti informaciją apie tos pačios lyties asmenų santykius. FRA teigimu, tai padaryta įtvirtinus, kad informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, yra neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija.

„Lyginamoji ES teisės aktų analizė parodė, kad Lietuvos pavyzdys, kurioje siekiama LGBT asmenų nematomumą įtvirtinti įstatymais supriešinant homoseksualumą su heteroseksualumu, yra vienintelis ES“, - rašoma FRA ataskaitoje.

Kaip skelbiama gayline.lt, daugelis ES šalių priėmė įstatymus, kurie imasi bendrų nepilnamečių apsaugos priemonių prieš tam tikro pobūdžio - dažniausiai pornografinės kilmės - informaciją. Tačiau FRA palyginamoji analizė atskleidė, kad nė viena šių priemonių neišskiria erotinės informacijos seksualinės orientacijos pagrindu.

FRA ataskaita išryškina tris esmines problemas ES, su kuriomis susiduria LGBT asmenys: jie verčiami gyventi tyloje ir būti nematomais, kenčia nuo smurtinių išpuolių, su jais elgiamasi nelygiateisiškai – pavyzdžiui, darbe ar įgyvenant laisvo judėjimo teisę ES ribose.

FRA ataskaita yra atsakymas į EP prašymą iš esmės ištirti homoseksualių, biseksualių ir transeksualių asmenų situaciją ES šalyse. To EP paprašė po tam tikrose ES šalyse įtvirtintų teisės aktų, suvaržančių LGBT asmenų teises.

Ragina efektyviau spręsti homoseksualų problemas

Atsižvelgdama į ataskaitą Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) paragino Lietuvos Vyriausybę ir Seimą imtis priemonių negatyvioms ir diskriminacinėms tendencijoms stabdyti bei efektyviau spręsti homoseksualių piliečių problemas.

„Akivaizdu, jog atsižvelgiant į Pagrindinių teisių agentūros ataskaitą Lietuva iš tiesų atrodo kaip iš bendraeuropinio konteksto iškrentanti agresyviai homofobiją bandanti įtvirtinti valstybė. Tai neigiamai veikia ir darnios bei teisingos visuomenės plėtrą Lietuvoje, ir atstumia nuo jos Europos valstybes. Tačiau ataskaita taip pat rodo, kad Lietuva moka ne tik šiurpinti Europą, bet sugeba imtis ir pozityvių žingsnių. Vadinasi, reikia tik politinės valios kovoti su negatyviomis tendencijomis. Deja, būtent jos dažniausiai ir pritrūksta į populizmą linkusiems Seimo nariams. Todėl pozityvias iniciatyvas užgožia homofobiški įstatymai ir Lietuva pasirodo kaip žmogaus teisių negerbianti valstybė“, – komentuodamas ataskaitą pranešime spaudai teigia TJA valdybos pirmininkas Artūras Rudomanskis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.