Apie šį dokumentą paskelbė JAV dienraštis "The New York Times", gavęs visus 250 tūkst. "WikiLeaks" turimų dokumentų.
Prezidentė D.Grybauskaitė pernai spalio mėnesį pareiškė, kad Lietuva nepriims terorizmu įtartų asmenų iš Jungtinių Valstijų Gvantanamo bazės, kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimai veikusio Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo.
"Labai viešai atsakau - kol virš Lietuvos kabės šešėlis dėl galimų CŽV kalėjimų, tol aš tikrai nesutiksiu su tokio kalinio atsiradimu, nes tai būtų padidinta ir papildoma Lietuvai rizika tarptautinėje erdvėje", - tuomet žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.
Po šio pareiškimo praėjus kelioms dienoms D.Grybauskaitė pareiškė turinti "netiesioginių įtarimų", kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV kalėjimas.
Parlamentinis tyrimas, kuriam vadovavo A.Anušauskas, vėliau patvirtino, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos sulaikytiesiems, o šalyje leidosi su CŽV siejami lėktuvai, bet nenustatyta, ar kaliniai tikrai buvo laikomi Lietuvoje.
A.Anušauskas: „Wikileaks“ pranešimai – vogta informacija
Parlamentaras A. Anušauskas teigė „Wikileaks“ pranešimus vertinąs kaip vogtą informaciją, kurioje kalbama apie neįvardytų diplomatų asmeninius įspūdžius. Politikas sako, jog nuo pat parlamentinio tyrimo dėl galimai Lietuvoje veikusių CŽV kalėjimų jis laikėsi nuomonės, jog Lietuvos teritorijoje negali veikti jokie svetimų valstybių kalėjimai ir negali būti kalinami svetimi kaliniai.
„Aš galiu pasakyti, kad nuosekliai laikiausi ir laikausi nuomonės – jokių svetimų kalinių ir jokių svetimų kalėjimų Lietuvos teritorijoje. Tai buvo pasakyta parlamentinio tyrimo metu, kuriam aš pats ir vadovavau. Deja, aš neturiu kiekvienos informacijos nei paneiginėti, nei jos tvirtinti, nei ką nors dar daugiau daryti. Čia jau paskelbusių asmenų iniciatyva“, - teigė A. Anušauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pabrėžė, jog paskelbta informacija yra netiksli ir gali iškraipyti realią padėtį.
„Šiaip jau neturėčiau komentuoti vogtos informacijos, nes niekas nežino, kokia ta informacija, kas ją parengė, tik žinome, kad išplatinta. Vienas dalykas, vertinu kaip mažiausiai netikslią ir, kita vertus, iškraipančią realią padėtį. Aš norėčiau, kad jūs suprastumėt, jog jeigu buvo paskelbta krūva dokumentų, tai tuose dokumentuose yra labai daug asmeninių epitetų, apibūdinimų, tai šiuo atveju lygiai tas pats – tai yra neįvardytų diplomatų asmeninės nuomonės ir asmeniniai įspūdžiai. Tai tiek“, - aiškino A. Anušauskas.
BTV laidoje „Karštas vakaras“ antradienį jis tvirtino: „Mano užrašuose ir mano pokalbiuose šios temos nebuvo liečiamos, - teigė NSGK vadovas. - JAV diplomatai labai elegantiškai išvengdavo šitų temų ir mes apie tai net nešnekėjom. Tad neturiu ką komentuoti. Reikėtų užduoti klausimus tiems diplomatas ir jų paklausti, kokie jų asmeniniai santykiai, kokie jų tarpusavio santykiai, kas kokius užrašus veda. Aš šito nežinau. Ir iš tikrųjų nežinau, kas kur norėjo Vašingtone atsiskaityti už savo atliktą ar neatliktą darbą. Man sunku komentuoti“.
Paklaustas, ar „WikiLeaks“ skelbiama informacija yra naudinga visuomenei, A.Anušauskas atsakė: „Pirmiausia, jeigu kalbam apie klaidinančios informacijos skelbimą, tai žiūrėkim, jeigu sakysim vadovauji parlamentiniam tyrimui, darai veiksmus, kurie yra priešingi šitai paskelbtai informacijai, tai aš turiu sakyti, kad tai yra teigiamas dalykas?“.
„Jeigu tai būtų tiksli informacija, tai galėčiau sakyti, galbūt, galima pagalvoti apie teigiamas jos puses. Bet šiuo atveju aš nemanau, kad iš vogtos, neaišku iš kokių šaltinių paimtos informacijos, galima būtų „spausti“ kažką teigiamo, - kalbėjo A. Anušauskas. - Manau, kad reikia politikus vertinti pagal jų veiksmus, o ne pagal kas ką kažkokiuose užrašuose užrašo. Tuo labiau, jeigu tai - neatitinka tikrovės“.
