Apklausa taip pat parodė, jog didžioji verslininkų dalis vis dėlto yra nusiteikę prieš kyšininkavimą, jie mieliau remtų konkrečius veiksmus, jeigu tokia kova su korupcija nepaliestų jų interesų.
Bet papildomas pinigų rinkliavas, tai yra kyšių reikalavimą, pavadino dažnai sutinkama problema tik 9 proc. respondentų. Savo ruožtu 22 proc. kartais buvo iškilusi ši problema, bet tai nereiškia, kad korupcija priežiūros institucijose gana dažna. Tik 24 proc. tvirtai pareiškė, kad jiems niekada neteko duoti kyšį.
Respondentų nuomone, didžiausia netvarka, sudaranti palankias sąlygas kyšininkauti, yra policijoje. Tai pripažino 40 proc. apklaustųjų. Po to eina sanitarijos tarnybos (39 proc.). įstaigos, išduodančios leidimus statybai (31 proc.), Valstybės pajamų tarnyba (30 proc.) ir muitinė, kurią paminėjo 24 proc. apklaustųjų.
Į klausimą apie kyšio dydį dauguma respondentų (nuo 68 proc. iki 84 proc.) neatsakė. Savo ruožtu 12 proc. atsakiusiųjų į šį klausimą nurodė, kad 50 latų (310 litų) kyšius tenka duoti gana dažnai.
Į klausimą, ar gali jie išspręsti savo problemas neduodami kyšio, teigiamai atsakė 27 proc. respondentų, o neigiamai - 30 proc. Kiti nurodė, kad yra tokia galimybė arba vengė atsakyti.
Buvo apklausti 141 verslininkas, 65 proc. jų dirba mažmeninėje prekyboje, 18 proc. - didmeninėje prekyboje, 30 proc. - viešojo maitinimo srityje ir 4 proc. teikia paslaugas.
Pagal šiemet " Transparency International" paskelbtą korupcijos išplitimo indeksą Latvija atsidūrė 59 vietoje iš 91 šalies. Tai blogiausias rodiklis tarp Baltijos šalių ir blogiausiais Latvijos rodiklis per pastaruosius 3 metus.
