Seimo konservatoriai, vadovaujami ekspremjero A.Kubiliaus, ne kartą išsakė nepritarimą dėl buvusios valdančiosios Naujosios politikos koalicijos iširimo ir tuometinio premjero Rolando Pakso nenoro užleisti savo postą kitam liberalui. Per politinę krizę, kuri truko dvi savaites, konservatoriai vienareikšmiškai rėmė liberalo E.Gentvilo kandidatūrą į premjero postą, kaip priešpriešą kairiųjų siūlomam A.Brazauskui.
Prezidentui V.Adamkui apsisprendus Vyriausybės vadovu teikti socialdemokratų lyderį, konservatoriai A.Brazauskui savo frakcijoje surengė tikrą egzaminą. A.Kubiliaus teigimu, po pokalbio su kairiųjų lyderiu jų nuogąstavimai dėl valstybės ateities nebuvo išsklaidyti.
- Jau ne kartą minėjote, jog kai kurie naujosios Seimo daugumos pažadai jums kelia nerimą. Kur įžiūrite didžiausias grėsmes?
- Kaip sakiau dar prieš balsavimą dėl premjero kandidatūros, tuo metu nieko nebuvo aišku, išskyrus A.Brazausko pavardę. Susitarimai tarp socialdemokratų ir socialliberalų (lyg ir koalicinio pobūdžio) yra unikalūs, nes juose taip pat pasakytas vienintelis aiškus dalykas - visi įgaliojimai suteikiami A.Brazauskui.
Mąstant apie galimą Vyriausybės komandą ir programą, iš tiesų buvo dėl ko nerimauti. Dabar, išgirdus kabineto sudėtį, nerimo mažiau, nes Vyriausybė - menkai socialdemokratinė. Vyriausybės programoje irgi tarsi nebeliko skambių socialdemokratinių pažadų.
Tačiau artimiausiu metu svarbios bus ne bendros Vyriausybės programos, o keletas išskirtinių dalykų, susijusių su stojimu į NATO ir Europos Sąjungą. Šiuo atžvilgiu mūsų nerimas nemažėja, kartais netgi stiprėja.
- A.Brazauskui lankantis Konservatorių frakcijoje, kalbant apie "Williams" investicijas į "Mažeikių naftą" ir JAV paramą Lietuvai stojant į NATO, paskirtasis premjeras užsiminė neįžvelgiąs ryšio tarp ekonomikos ir politikos. Jūs tam prieštaravote.
- Mums visiškai aišku, jog tarp šių dalykų yra labai glaudus ryšys. Premjeras A.Brazauskas vis kartoja, kad tokio ryšio lyg ir nėra. Toks nesupratimas ar neatsargus kalbėjimas tikrai kelia nerimą.
Beveik 2 metus matėme labai aktyvią socialdemokratų, kartu su "LUKoil", kovą prieš "Williams" investicijas. Suprantu, jiems dabar sunku užmiršti viską, ką prikalbėjo apie amerikiečių investicijas, bet atsakomybė už valstybės reikalus turėtų pakeisti jų požiūrį.
- Jūsų frakcija išreiškė tam tikrų abejonių ir dėl kai kurių konkrečių socialdemokratų...
- Mes visą laiką keliame retorinį klausimą, ar suvaldys A.Brazauskas Vytenį Andriukaitį. Taip pat visiškai aišku, kad Socialdemokratų partijoje ir tarp jos rinkėjų yra flangas, kuris turi gana aiškiai reiškiamas nuostatas prieš Lietuvos integraciją į Vakarus. Klausimas, ar ši partijos dalis nepradės šantažuoti A.Brazausko.
Matau ir paties premjero problemą. Vienas dalykas, kad jo patirtis, supratimas apie valstybės reikalus ateina iš praeities. Šiuo atveju man neramu ne tiek dėl kai kurių socialdemokratinių idėjų, kiek dėl to, kad Vyriausybė stokos idėjų, reikalingų Lietuvai modernizuoti.
- Baiminatės, jog sugrįš senoji nomenklatūra?
- Nerimauju ne tiek dėl senosios nomenklatūros, kiek dėl įpročio tvarkyti reikalus nomenklatūriniais būdais - skambučiais, medžioklėmis, pirtelėmis ir pan. A.Brazausko kelionė į Maskvą, melavimas - bruožai, ateinantys iš tos pačios praeities. Labiausiai baiminamės aiškiai matomų A.Brazausko ir jo aplinkos ryšių su tokiomis finansinėmis grupėmis kaip "Lukoil Baltija", "Itera Lietuva" ir kt. Jų buvimas visiškai akivaizdus. Klausimas, kiek A.Brazauskas bus įsipareigojęs šioms finansinėms grupėms, kiek bandys atsispirti.
- Jūs pasisakėte už E.Gentvilo kandidatūrą į premjero postą.
- Galima buvo rizikuoti. Bet, jaučiant atsakomybę už valstybės stabilumą, suprantu Prezidentą. Rizika - sudėtingesnis dalykas. Man atrodo, kad dalis socialliberalų, buvusių tokioje dviprasmiškoje vidinėje situacijoje, gal būtų parėmę E.Gentvilą.
- Tačiau balsavimas Seime, tvirtinant A.Brazauską premjeru, parodė pakankamai didelę naujosios koalicijos vienybę?
- Politikoje yra labai daug susitaikymo su įvykusiais faktais. Jei Prezidentas V.Adamkus, teikdamas savo kandidatą E.Gentvilą ir švelniai pagrasindamas Seimui paleidimu, būtų bandęs mėgdžioti Rusijos vadovą Borisą Jelciną, manau, visaip būtų galėję atsitikti.
- Ar šioje situacijoje nėra ir buvusio premjero Rolando Pakso kaltės?
- Esu tuo įsitikinęs. Sakiau liberalams - mes jums duodame visus konservatorių protokolus ir pareiškimus, padarytus atsistatydinant tuometiniam premjerui Gediminui Vagnoriui. Perskaitykite, per dieną priimkite visus pareiškimus: iš ryto - kad negali būti kito premjero, išskyrus R.Paksą, per pietus kad partija vis dėlto turi jausti atsakomybę prieš savo rinkėjus, o vakare - kad E.Gentvilas yra naujas partijos kandidatas.
Mums šiam procesui prireikė beveik mėnesio, liberalams - maždaug savaitės. Bet ta savaitė buvo kritiška, ir liberalai pralaimėjo. Mūsų atveju be konservatorių negalėjo būti kitos daugumos ir ilgi svarstymai nedavė tokio rezultato, kaip liberalų delsimas apsispręsti.
- Kiek tvirta, Jūsų manymu, bus socialdemokratų ir socialliberalų sąjunga?
- Sunku prognozuoti. Labai daug kas priklausys nuo premjero A.Brazausko laikysenos ir supratimo. Jam teks dideli vidinės transformacijos išbandymai. Prezidentas A.Brazauskas, dešimt metų būdamas reitingų viršūnėse, praktiškai nedalyvavo aktyviai priimant sprendimus. Be to, ir dabartinis, ir buvęs prezidentai tiek visuomenėje, tiek politinėje bendruomenėje natūraliai yra gerbiami. Tuo tarpu premjeras - nuolat politinių batalijų epicentre.
Buvusiam Prezidentui, paskirtajam premjerui A.Brazauskui teks suprasti, kad dešimtmečio pagarbos laikai baigėsi, populiarumas gali būti prarastas.
- Ar socialdemokratai nepraras savo rinkėjų, tikėjusių, jog atėjus A.Brazauskui grįš socializmo privalumai?
- Galima prognozuoti, kad maždaug metus valdančiojoje koalicijoje gali tvyroti santykinė ramybė. Po to gali prasidėti bruzdėjimai, ypač todėl, jog tiek Vyriausybės sudėtis, tiek programa neturi ryškesnių socialdemokratinių bruožų. Tai gerai Lietuvai, bet kažin kaip į tai žiūrės pati partija.
Reikia atsiminti, kad socialdemokratai turi ir "priekabą" - socialliberalus. Labai sunku pasakyti, ką mąsto A.Paulauskas. Neatmesčiau galimybės, jog A.Paulauskas ir A.Brazauskas susitarė dėl prezidento rinkimų. Bet ir šiuo atveju prezidento rinkimai gali sukelti įtampą tarp socialdemokratų ir socialliberalų.
- Kokioje situacijoje atsiduria Prezidentas V.Adamkus, pripažinęs, jog skirdamas A.Brazauską buvęs priverstas susitaikyti su politine realybe?
- V.Adamkaus laukia nelabai lengvas laikotarpis. Mūsų konstitucinė santvarka pereina į aiškų naują etapą, panašų į tą, kai Prezidentas A.Brazauskas turėjo dirbti su konservatoriaus Gedimino Vagnoriaus ministrų kabinetu. Prancūzai, kurių Konstitucija labai panaši į mūsų, šią padėtį vadina itin grakščiai - "sugyventinio režimu". Situacija tokia - meilės gali ir nebūti, bet reikia gyventi kartu.
