aA
Galvos skausmas, kaip ir bet koks kitas, rodo esant kažkokį pažeidimą ar kitokį negalavimą organizme. Jis gali būti pasekmė daugelio pačių įvairiausių susirgimų.Laimei, tik mažiau nei 5% visų galimų priežasčių yra susiję su rimtais nervų sistemos pažeidimais. Didžioji dalis - 95% priklauso taip vadinamiems "pirminiams" galvos skausmams.Tai visiems pažįstama migrena ir kitos, mažiau žinomos formos. Šiandien pakalbėsime apie pirmuosius 5%.
Skausmas
Skausmas
Populiariausia diagnozė

Smegenų trauma - viena iš dažniausių staiga atsirandančio stipraus galvos skausmo priežasčių. Iš kitos pusės, galvos skausmas - pati dažniausia tokių traumų pasekmė. Šiuo metu yra priimta skirstyti panašius galvos skausmus į aštrius ir chroniškus. Aštrūs galvos skausmai atsiranda per pirmąsias 2 savaites po traumos ir trunka ne daugiau, kaip 8 savaites. Kaip taisyklė, tokie skausmai rodo esant stiprų smegenų sutrenkimą. Esant tokiai situacijai, būtina kreiptis į gydytoją.

Galvos skausmai, esant kraujo išsiliejimui

Kita palyginti dažna staigaus galvos skausmo priežastis - kraujo išsiliejimas į smegenis. Tokiu atveju galvos skausmas yra banguojantis ir susikoncentravęs pakaušyje. Jis primena aštrų smūgį, ir dauguma žmonių dažnai šį skausmą vadina pačiu stipriausiu iš visų patirtų. Tokio skausmo atsiradimas yra lydimas pykinimo ir vėmimo ar net sąmonės praradimo. Esant tokiems požymiams, būtina nedelsiant kviesti gydytoją.

Galvos skausmai, esant padidintam vidiniam galvos spaudimui

Vienas iš tokių galvos skausmo priežasčių - gerybinis vidinis kaukolės darinys. Jis sutinkamas 5-10 kartų dažniau pas moteris, nei pas vyrus. Yra ir daugiau rimtesnių priežasčių, kurios gali privesti prie padidinto galvos spaudimo bei galvos skausmo. Tai gali būti navikas, pūlinys, vidinė kaukolės hematoma ir kt. Skausmas, esant minėtiems susirgimams, yra išsisklaidęs, atsirandantis rytais ir priklauso nuo kūno padėties. Kartais jis gali sukelti vėmimą be išankstinio pykinimo, sustiprėti kosint, čiaudint, judinant galvą, gali neleisti žmogui užmigti. Patikimiausiai nustatyti šiuos susirgimus galima naujausios elektroninės diagnostikos pagalba.

Kada jums reikėtų susirūpinti:

Staiga atsiradus nebūdingam galvos skausmui; Atsiradus netipiniams galvos skausmams (griežtai vienpusiški; pereinantys iš vieno tipo į kitą); Esant atkakliam skausmui, nepraeinančiam nuo įprastų gydymo priemonių; Intensyvėjant galvos skausmui arba atsiradus bendram savijautos pablogėjimui.

Chroniški galvos skausmai

Chroniški galvos skausmai, kaip ir aštrūs, atsiranda per pirmąsias 14 dienų po traumos, bet tęsiasi ne ilgiau kaip 8 savaites. Jie jau savo prigimtimi skiriasi nuo aštrios formos potrauminių galvos skausmų ir gali būti patys įvairiausi. Dažniausiai toks skausmas būna bukas, spaudžiantis, gręžiantis, spazmuojantis, rečiau-pulsuojantis. Griežtai vienpusiškas, lokalizuotas vienoje vietoje galvos skausmas potrauminiam periodui nėra būdingas. Tarp kitko, ne visada galvos skausmas, atsiradęs po traumos, yra jos pasekmė. Gana dažnai šioje situacijoje išsivysto skausmai, sąlygoti įtampos, taip pat migreniniai arba susiję su kaklo srities stuburo patologija skausmai.

Pagrindinė potrauminių chroniškų galvos skausmų atsiradimo priežastis yra žmogaus gyvenimo būdas. Pastebėta, kad šiuo atveju daug dažniau kyla stresinės situacijos. Svarbus faktorius yra galimo pablogėjimo laukimas. Tada susidaro uždaras ratas, kuriame baimingas laukimas tik sustiprina atsiradusį galvos skausmą, o tai dar labiau padidina riziką. Gaila, bet dažnai galimo pablogėjimo laukimas yra palaikomas gydytojų bei aplinkinių žmonių.

Kaip gydyti chroniškus galvos skausmus?

Šių skausmų gydymui naudojamos tos pačios priemonės, kaip ir esant kitiems, labiau paplitusiems galvos skausmams (migrenai, įtampai). Paskiriama kombinuota terapija, į kurią turi įeiti ir psichoterapeuto konsultacija, atpalaiduojančios fizioterapinės priemonės, manualinės terapijos seansai. Būtina gydytojo neurologo priežiūra. Tačiau svarbiausia terapijos grandis - psichologinė ir socialinė reabilitacija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.