"Galų gale mes tai galime matyti net dabar paskelbtoje Rusijos užsienio politikos doktrinoje, kur labai gražu, kad pasisakoma už gerus santykius su Baltijos valstybėmis", sakė V. Landsbergis.
Kaip jau skelbta, neseniai Rusijos prezidento Vladimiro Putino patvirtintoje Užsienio politikos koncepcijoje pabrėžiama, kad "Rusijos santykių plėtra su Lietuva, Latvija ir Estija turi gerų perspektyvų, Rusija remia tai, kad šie santykiai pasuktų geros kaimynystės ir abipusiškai naudingo bendradarbiavimo keliu".
Tačiau koncepcijoje nurodoma sąlyga, kad Baltijos valstybės "turi gerbti Rusijos interesus, taip pat ir esminiu klausimu dėl rusakalbių gyventojų teisių laikymosi".
Anot V. Landsbergio, po šia sąlyga "gali slėptis visoks tiesioginis diktatas".
"O ką, ar patys geri santykiai nėra Rusijos interesas? Ar jie duodami kaip kokia malonė: jeigu padarysite nuolaidų, vykdysite tokią politiką, kurią diktuoja kita valstybė, tada galbūt bus geri santykiai", retoriškai klausė V. Landsbergis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva su Rusija neturi kokių nors problemų, "kurios slėgtų mūsų sąžinę, ar mes ko nepadarėme".
Seimo pirmininko teigimu, nėra neišspręstų reikalų dėl Lietuvoje gyvenančių rusų, valstybių teritorijų bei sienų.
Anot jo, vienintelis nesureguliuotas klausimas yra okupacijos padarytos žalos atlyginimo bei Lietuvos nekilnojamojo turto Romoje ir Paryžiuje grąžinimas.
Birželį Seimas priėmė V. Landsbergio inicijuotą įstatymą, įpareigojantį Vyriausybę derėtis su Rusija dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, bei pareiškimą, kuriame protestuojama dėl Rusijos vadovų pozicijos Lietuvos narystės NATO klausimu.
Parlamentinė opozicija apkaltino V. Landsbergį provokuojant Rusiją ir siekiant pabloginti santykius su šia kaimynine valstybe.
