Meditacijos Visame pasaulyje, anot Valstybės saugumo departamento pažymos, veikia apie 600 Ošo meditacijos centrų. Šis judėjimas prasidėjo 1964 metais. Pirmoji pasaulyje Ošo komuna susibūrė 1973-iaisiais. Jos prireikė dėl visuomenės neigiamo požiūrio į Ošo šalininkų, kurie vadinami sanjasinais, meditacijas.
Sauliaus M. tvirtinimu, jo žmona taip pat buvo įšventinta į sanjasinus. Turima žinių, kad panaši komuna steigiama ir Vilniuje, Pavasario gatvėje. Ošo mokymo esmė - "dieviškos seksualinės energijos išlaisvinimas, pasiekiamas per įvairias meditacijas, kurių metu kartais būdavo užsiiminėjama seksualinėmis orgijomis" (iš VSD pažymos).
Pagrindinis Ošo centras dabar įsikūręs Indijoje. Į šią šalį iš JAV po įvairių "nesklandumų" persikėlė gyventi daugybė Ošo sekėjų.
Ošo centras įsikūręs Vilniuje, Pavasario g. 21d pastate, kuris nuo 2000-ųjų rugpjūčio registruotas Redos Čirbulienės vardu.
Lietuvoje Ošo meditacijos centras "Odžas" įkurtas 1992-aisiais. Jo vadovas - 1950 metais netoli Viduklės, Paalsio kaime, gimęs Mečislovas Vrubliauskas, Kauno politechnikos institute 1987 metais apsigynęs daktaro disertaciją, dirbęs Vilniaus universitete. Su žmona išsiskyrė kaip tik tada, kai pradėta rūpintis Ošo centro teisine registracija, 1996-aisiais.
1997 metais Valstybės saugumo departamentas nerekomendavo LR Teisingumo ministerijai įregistruoti Ošo centro dėl įvairių abejotinų jo įstatų, pateiktų ministerijai, teiginių. Įstatuose kalbama apie centro lyderio nepakeičiamumą bei absoliučią vienvaldystę. Abejonių kėlė ir reikalavimas visiems judėjimo nariams kas tris mėnesius pateikti pažymą dėl AIDS.
Vėliau dar būta mėginimų registruoti centro įstatus, tačiau pakartotinai atsisakyta tai padaryti. Pažymėtina, kad 21 Vakarų šalis uždraudė Ošo sekėjams lankytis jų teritorijose. Beje, 1990 metais mirus judėjimo pradininkui, naujo Ošo lyderio neatsirado.
Kaip minėta, ponia Ingrida M. žuvo autoavarijoje, nelabai aiškiomis aplinkybėmis - ją tiesiog pervažiavo kažkoks automobilis. Žūties dieną ši moteris susivaidijo viename sostinės bare su savo meditacijų "porininku". Beje, pastarojo žmona - taip pat Ošo šalininkė. Kaunietė Ingrida M. Vilniuje gyveno jų bute. "Porininkas" meditacijų draugės pasigedo praėjus dviem dienoms po vaido. Avarijon moteris pateko už 10 kilometrų nuo baro, kuriame prieš mirtį pykosi su vyriškiu. Eismo įvykio aplinkybės tiriamos, tačiau požymių, kad su Ingrida M. buvo susidorota, nerandama.
Vaikai Žuvusioji turėjo tris vaikus. Juos 2000 metų spalio mėnesį, persikeldama į sostinę medituoti bei studijuoti Vilniaus universitete, paliko auginti buvusio vyro motinai Aldonai M. Pastaroji Kaune su vaikaičiais gyvena Ingridos M. name. Po motinos mirties apklausti nepilnamečiai tvirtino nežinoję, kokio turinio meditacijomis susidomėjo jų gimdytoja. Negalėjo vaikai Kauno miesto apylinkės prokurorui Mariui Venskūnui pasakyti, ką mama veikė per tas meditacijas.
Tiesa, retsykiais ji namo parveždavo kažkokių videokasečių "apie Ošo dievą". Žiūrėti neversdavo. Tik jei kuris nors vaikų prasikalsdavo, mama sakydavo: "Ošo šiuo atveju padarytų taip..."
Aldona M. per apklausą prokuratūroje teigė, jog marti ir jai nedetalizavo savo meditacijų pobūdžio, tik sakė, kad joms reikalingas "priešingos lyties žmogus - vyras". Su vaikais motina matydavosi gal porą kartų per mėnesį. "Buvo labai pakilios nuotaikos, pernelyg gera, džiaugsminga. Kai kada savaitgaliais nusiveždavo vaikus į Vilnių", - pasakojo Aldona M.
Valstybės saugumo departamento vadovo M.Laurinkaus pasirašytoje pažymoje cituojama Ošo meditacijų centro lyderio M.Vrubliausko kalba viename specifiniame žurnale: "Būtų labai gražu, jei vaikai nuo trylikos metų galėtų santykiauti, kai dar neturi barjerų ir iškrypimų".
Nors iš už Atlanto atskriejusiame Sauliaus M. pareiškime kaip tik ir nuogąstauta dėl jo atžalų galimo įtraukimo į Ošo "meditacijas", šiuos būgštavimus paneigė patys vaikai.
Saulius M. į Lietuvą atsiuntė gausybę įvairios medžiagos apie Ošo. Tiesa, žmonės, kurie domisi mūsų šalyje neįteisintos organizacijos veikla, gali apie ją sužinoti apsilankę Ošo centro interneto svetainėje. Pateikdamas informaciją apie save centro įkūrėjas M.Vrubliauskas prisistato nukentėjusiuoju nuo saugumo persekiojimų, kurie prasidėję dar aštuntajame dešimtmetyje.
Anot Ošo išpažintojų vadovo, "tradicinės religijos suvaržė žmogaus laisvę, apkarstė ją visokiausiais tabu, surišo askezėmis. Tik meilė sukuria erdves ir energijas, padrąsinančias kiekvieną individą busti, ieškoti bei realizuoti visą savo žemišką ir dievišką potenciją".
Panašiai apie Ošo esmę bei prasmę anytai prieš savo mirtį aiškino ir Ingrida M. Ji teigė, jog "reikia džiaugtis gyvenimu čia ir dabar". Prokuratūroje Aldona M. prisiminė ir tokius marčios žodžius: "Visas gyvenimas, kurį gyvenau iki meditacijų, buvo mėšlas". Paneigė Valstybės saugumo departamentas, pirmasis pradėjęs domėtis Ošo centro veikla, rado joje nusikalstamos veikos požymių, kurių netoleruoja LR Baudžiamasis kodeksas. Kalbama apie kėsinimąsi į piliečių asmenybes ir teises, dangstantis religinėmis apeigomis. VSD Kauno apygardos pažymoje, pasiekusioje miesto apylinkės prokuratūrą, kurioje ir buvo pradėtas detalesnis Sauliaus M. atsiųstos medžiagos tyrimas, nurodyta: Ošo sekėjų Kaune yra apie 20 ar 30.
Dauguma jų - ėemės ūkio universiteto studentai, o šios aukštosios mokyklos docentas Pranciškus Pranaitis, oficialiai mokantis jaunimą mikrobiologijos ir už tai gaunantis atlyginimą iš biudžeto, vadovauja meditacijų mylėtojų grupei. Tačiau prokuratūroje apklausiamas docentas kategoriškai paneigė bet kokį savo ryšį su Ošo centru. Tikino apie jo veiklą žinąs tik iš spaudos. Centro vadovo M.Vrubliausko niekada nėra matęs ir visai nepažįstąs. Saugumo duomenimis, medituotojai Kaune į savo "seansus" rinkdavosi "Žinijos" draugijos salėje, taip pat rasdavo vietos LŽŪU.
Priklausomybę Ošo centrui Kaune atkakliai neigė ir kiti apklaustieji, įtarti ryšiais su šia organizacija.
Ištyrus Kaune surinktą medžiagą, miesto apylinkės prokuratūroje nuspręsta nekelti baudžiamosios bylos dėl Ošo veiklos, nes "negauta objektyvių duomenų, įrodančių, kad Kauno mieste veikia centralizuotas Ošo meditacijos centras". Nesurinkta duomenų ir apie nusikalstamą P.Pranaičio ar M.Vrubliausko veiklą. Nenustatyta, jog jie būtų kėsinęsi į piliečių asmenybes ar teises, jog būtų skatinę ką nors atsisakyti visuomeninės veiklos ar pilietinių pareigų vykdymo. Nieko nerasta ir apie Ošo centro atstovų siekius kam nors žaloti sveikatą.
Nepaisant to, VSD Kauno apygardos skyriaus viršininko V.Vaškio nuomone, Ošo meditacijos centro veiklą, kuri pasireiškia "per kenkimą visuomenės moralei, dorovei bei nusistovėjusioms vertybėms" ir kitokius dalykus, turėtų įvertinti kompetentingi sveikatos priežiūros bei religijos tyrimų specialistai.
Sauliaus M. pradėta atskleisti Ošo centro "kronika" buvo susidomėjusi ir Generalinė prokuratūra. Kadangi šiuo metu centras įsikūręs Vilniuje, Pavasario g. 21d pastate, kuris nuo 2000-ųjų rugpjūčio registruotas Redos Čirbulienės vardu, visi dokumentai buvo perduoti sostinės apylinkės prokuratūrai. Dabar neiškeltos bylos medžiaga nukeliavo į Vilniaus savivaldybių policiją. Tik abejotina, ar pastaroji sukrapštys lėšų infiltruoti kokį nors aktyvų pareigūną į neteisėtai veikiančią organizaciją, kad šis išsiaiškintų: daro ji žalą Lietuvos žmonėms ar ne.
