Pirmaisiais trėmimų metų daugiausia nukentėjo inteligentija. 1940-1941 m. 5 proc. visų tremtinių sudarė mokytojai, 5 proc. - tarnautojai. 5,2 proc. kalinių sudarė karininkai, 3,8 proc. - policininkai, 2,1 proc. - inžinieriai. Iš prieškario tremtinių 40 proc. žuvo.
Pokario metais labiausiai nukentėjo kaimo elitas, pirmiausia ūkininkai.
Taip pat vertinama, kad dėl 50 metų trukusios sovietinės okupacijos per trėmimus, egzekucijas, kalėjimus, rezistentų žudynes, priverstinę emigraciją ir žuvusiųjų nepagimdytus vaikus Lietuva neteko beveik milijono savo piliečių.
Atkūrus Nepriklausomybę, pirmųjų masinių trėmimų diena imta minėti, kaip Gedulo ir Vilties diena. Pirmaisiais dainuojančios revoliucijos, Nepriklausomybės metais tremtinių prisiminimų klausytis ateidavo šimtai žmonių, pirmųjų tremtinių palaikų sutikti Kėdainių oro uoste rinkosi tūkstantinės minios.
Beje, šiemet baigiamas 12 metų trunkantis valstybės finansinis įsipareigojimas nuo sovietų represijų nukentėjusiems Lietuvos piliečiams. Perskaičiuotoms kompensacijoms už konfiskuotą turtą buvusiems politiniams kaliniams ar tremtiniams Lietuvos Vyriausybė skyrė 6 mln. litų. Pernai kompensacijoms mokėti buvo paskirta 1,5 mln. Lt. Vyriausybė, įgyvendindama 1988 metų nutarimą "Dėl asmenų, kurių iškeldinimas pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu ir kurie pripažinti reabilituotais, turtinių ir neturtinių teisių, taip pat ir dėl jų pilietinės garbės ir orumo gynimo", iš pradžių mokėjo už konfiskuotą turtą iki 3 tūkst. rublių kompensaciją.
Vėliau buvo mokama 21 tūkst. talonų, o po lito įvedimo - 210 Lt. Tai papiktino daugelį nukentėjusiųjų nuo represijų ir jie buvo visai atsisakę kompensacijų. Todėl vėliau priimtas sprendimas kompensacijas perskaičiuoti santykiu 1 litas už 1 rublį. Tiems, kuriems kompensacijos buvo išmokėtos kitu santykiu, dabar padengiamas skirtumas.
Tačiau prieš 13-12 metų tvyrojusi visuotinė euforija, kaip ir susižavėjimas kitais atgimimo laikotarpio idealais, netruko apiblėsti. Tremties prisiminimai vėl liko juos iškentusiųjų savastimi. Daugeliui tautiečių tai jau nebe labai įdomu, o kartais jos priminimas tiesiog erzina. Dažnu atveju, vaikai, anūkai jau nebeprisimena ar nežino, kad jų tėvai ar seneliai taip pat buvo ištremti.
Galiausiai visuomenės susipriešinimą tarp buvusių tremtinių ir “likusiųjų kęsti čia” didina ir skurdas. Tremtiniams pavydima kiek didesnių pensijų, išmokamų kompensacijų, “dovanai gautų” butų.
“Veido” užsakymu, Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studija “Spinter” birželio 7-11 d. atliko tyrimą, kokia dalis Lietuvos gyventojų savo šeimose turi sovietines represijas patyrusių asmenų, kaip vertinama svarstoma galimybė reikalauti iš Rusijos kompensacijos už sovietinę okupaciją. Buvo apklausta 500 vyresnių nei aštuoniolika metų Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.
Daugiau kaip du trečdaliai tyrimo dalyvių teigė savo šeimoje ar giminėje turintys bent vieną asmenį, nukentėjusį nuo sovietinio rėžimo. Dažniau teigiamai į šį klausimą atsakė vyresnio amžiaus respondentai.
Vis dėlto dauguma didžiųjų miestų gyventojų neišsakė aiškios nuomonės ar turėtų Lietuva reikalauti iš Rusijos kompensacijos už patirtą materialinę ir moralinę žalą. Nors tokiai Lietuvos pozicijai pritartų 46 proc. apklaustųjų, nemaža dalis linkusi manyti, jog tai tik tuščias politinis aktas, tik paaštrinsiantis šalių tarpusavio santykius.
Dažniau skeptišką poziciją tokių reikalavimų atžvilgiu išsakė jaunimas.
Ar Jūsų šeimoje/ giminėje yra patyrusių trėmimus/ represijas sovietinės okupacijos metais? (proc.)
Taip 69,2 Ne 12,5 Nežino/ neatsakė 18,3 Viso: 100
Jūsų nuomone, ar reikia reikalauti iš Rusijos kompensacijos už okupacijos metu patirtą žalą? (proc.)
Taip 45,7
Ne 28,9
Kita 16,6
Nežino/ neatsakė 8,8
Viso: 100
Šaltinis: “Spinter”
