aA
Vadinamasis Amerikos ir Rusijos santykių atnaujinimas atveria daugiau galimybių Lietuvai, interviu DELFI teigė Užsienio reikalų ministerijos vadovas Audronis Ažubalis. Jo teigimu, Lietuvos ir Rusijos santykiuose nugalėjo nuosaikus tonas, prasidėjo dialogas, tad, regis, galima „tikėtis, kad galime pereiti į naują kokybišką lygmenį“.
Audronius Ažubalis
Audronius Ažubalis
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Interviu DELFI A. Ažubalis pabrėžė, kad žiniasklaidoje atsidūrę slapti dokumentai apie karą Afganistane nekelia grėsmės Lietuvos saugumui.

Ministras konstatavo, kad Lietuva ir Baltarusija pataruoju metu randa daugiau bendrų ekonominio bendradarbiavimo taškų.

Pradžia gera, o kas bus toliau – pažiūrėsime

- Pradėsime nuo to, kad vadinamasis "perkrovimas", kurį, kaip suvokiu, Amerika ir Rusija supranta kaip bendradarbiavimą ten, kur jis įmanomas, atvėrė daugiau galimybių ir Lietuvai, t. y. jis mažina įtampą regione.

Tai, kad mūsų santykiuose su Rusija įsivyravo nuosaikus tonas, vyksta prezidento ir premjero lygio susitikimai, įvyko tarpvyriausybinės Lietuvos ir Rusijos komisijos, kuriai aš vadovauju, susitikimas, vyksta darbas su 16 susitarimų, iš kurių, norėtųsi tikėtis, 5 – 6 pasirašysime rudenį, yra teigiami veiksniai.

Noriu pasakyti, kad tai tik pradžia, gera pradžia. Tai, kad prasidėjo dialogas, rengiami susitarimai, vyksta susitikimai, paspartėjo dinamika, suteikia vilties. Pažiūrėsime, kas bus toliau.

- George’o Busho prezidentavimo metu Lietuva ir kitos Baltijos šalys sulaukė JAV palaikymo. Bet dabar susidaro įspūdis, kad paramos prireiks pačioms JAV, ypač po slaptų dokumentų apie karą Afganistane paviešinimo. Ar šis nutekėjimas nepadarys Lietuvai žalos?

- Kiekvienas sveikai mąstantis žmogus neigiamai vertins bet kokį valstybinės reikšmės informacijos nutekėjimą. Tai didžiulis kiekis dokumentų, kuriuos tiriame ir mes, ir Krašto apsaugos ministerija. Iš pirmo žvilgsnio, šie dokumentai nekelia pavojaus nacionaliniam Lietuvos saugumui.

Mes taip pat kreipiame dėmesį ir į JAV administracijos pareiškimus, kad šie dokumentai nekelia pavojaus saugumui regione, Afganistane, JAV ar kur kitur.

- Tačiau dabar, kai JAV turi problemų, kurias reikia nedelsiant spręsti, ar Lietuva gali kurti santykius su Rusija ne kaip ES narė, pasikliaudama savo jėgomis?

- Aš į santykius su Rusija žvelgiu paprastai. Reikia turėti mintyje, kad esame ES narė, tad santykiai su Rusija, – ar tai būtų vizų ar prekybos klausimai, – pirmiausiai turi spręstis, atsižvelgiant į sutartis tarp ES ir Rusijos. Tai mūsų santykių alfa ir omega.

- Rusija mėgina užsitikrinti Vokietijos, Prancūzijos, Suomijos ir Ispanijos paramą, sprendžiant bevizio režimo su ES klausimą. Be to, kontrolės punkto Nida – Rybačij įrengimas iš Rusijos pusės ne per daugiausiai pasistūmėjo, skiriasi ir kontrolinio punkto Černyševskoje – Kybartai pajėgumas iš Rusijos pusės.

- Rusija nori, kad jos piliečiai vyktų be vizų. Taip, reikia apie tai kalbėti, niekas nėra prieš, tačiau turi būti atlikti namų darbai. Reikia pasiruošti. Prisiminkime, kiek Lietuva ruošėsi prieš prisijungimą prie Šengeno erdvės. Užduotis buvo ne iš lengvųjų. Galima sakyti, kad prisijungimas prie Šengeno, bevizis režimas suteikia galimybę patekti į mūsų miegamąjį. Tiek valstybė, tiek žmogus jautriai į tai reaguoja, todėl ir siūlome pradėti nuo mažų projektų ir pažiūrėti, kaip seksis, o tada eiti toliau.

Suprantama, pasaulis darosi mobilesnis, todėl aš čia neįžvelgiu jokios politikos. Tik tai yra saugumas ir įsipareigojimai, t. y. tai, kad pasaulis pasidarė mobilesnis, nereiškia, kad jis tapo saugesniu.

Lukašenka ir Baltarusija – „ne jis, o ji“

- Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Europoje vadina paskutiniuoju diktatoriumi, o Rusijoje – krikštatėviu. O kas jis Lietuvai?

- Pasakysiu taip: Lietuvai ne jis, o ji – Baltarusija yra svarbi kaimynė, valstybė, kurios žmonės ilgai gyveno Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės sudėtyje. Tai rodo, kad baltarusiai ir lietuviai turi bendrą istoriją, kad akivaizdi ekonominio bendradarbiavimo būtinybė. Šiuo atveju reikia vystyti bendradarbiavimą.

Tačiau yra ir kita Baltarusija – žmogaus teisės, demokratija – štai kas svarbu Lietuvai, kaip ES narei, kaip valstybei, kuri suvokia, kad tik vertybės sukuria pagrindą ekonominiam bendradarbiavimui, o ne atvirkščiai.

Todėl visada sakau: yra du keliai į vieną pusę – oficialusis Minskas ir demokratinė opozicija, kurią turime palaikyti ir, tikiu, palaikome. Mūsų tikslas – kad šie du keliai susijungtų, kad tarp jų nebūtų skiriamosios juostos.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.