Savo darbe nuolat susiduriame su vaikų susilaukti negalinčiais žmonėmis, klausomės jų išgyvenimų. Taigi galime sudėti dėlionę, atspindinčią Lietuvos valdžios institucijų ir visuomenės požiūrį į nevaisingumo problemas.
Nematau. Negirdžiu. Neskauda.
Lietuvoje apie 50 tūkstančių šeimų yra nevaisingos. Tai reiškia, kad kas šešta lietuvių šeima be medikų pagalbos negali susilaukti palikuonių. Kasmet tokių porų padaugėja dviem tūkstančiais. Paskaičiavę pamatysime, kad su vaisingumo problemomis tiesiogiai susiduria apie 100 tūkstančių Lietuvos žmonių. 100 tūkstančių nelaimingų, besisielojančių žmonių.
Tačiau problemos sprendimus iki šiol reglamentuoja tik vienas teisinis dokumentas – ministro įsakymas. Įstatymo, kuris atvertų platesnes galimybes nevaisingumo gydymui, priėmimas nuolat atidedamas. Vaisingumo bėdų turinčius žmones vienijanti Vaisingumo asociacija, pradėjusi viešai ir garsiai kelti šį klausimą, buvo įvairių visuomenės veikėjų sukritikuota. Kodėl? Nes per garsiai kalbėjo apie problemą, kurią kažkodėl stengiamasi ignoruoti. Kai nematai ir negirdi, neskauda.
Bausmė ar liga?
Tenka pripažinti, kad mūsų šalies žmonėms nevaisingumas išlieka terra incognita. Vis dar gajus smerkiantis požiūris į vaisingumo problemų turinčius žmones. Egzistuoja mitas, kad nevaisingumas siunčiamas kaip bausmė už būtas ar nebūtas nuodėmes. Maža to, yra manančių, kad vaikutis, gimęs po pagalbinio apvaisinimo procedūros, yra kitoks, dirbtinis. Ir tai yra XXI amžiaus Lietuva. Neįtikėtina, tačiau su tokia nuomone ir įvariais mitais susiduriame kasdien.
Nevaisingumo problemų yra daug ir įvairių: kiaušinėlių augimo sutrikimai, kiaušintakių arba gimdos problemos, dažni persileidimai, nekokybiška sperma, hormonų arba autoimuninės (antikūnių) sistemos sutrikimai ir t.t. Dėl to nevaisingumas yra įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos tarptautinį ligų klasifikatorių.
Du trečdaliai vaisingumo problemų turinčių porų po gydymo kurso gali susilaukti kūdikio. Kaip tuomet reikėtų atsakyti į klausimą – ar tikrai nevaisingumas ne liga? Ar tikrai vaisingumo specialistai, padedantys susilaukti vaikų nevaisingoms poroms, nieko negydo?
Nieko dirbtino, tik pagalba
Tiesa yra tai, kad porai pasiryžus kreiptis į medikus prasideda ilgas gydymo procesas. Tiriama, kas lemia nevaisingumą, taikomi įvairūs gydymo metodai. Ir tik kraštutiniu atveju, kai gydymas negelbsti, atliekama bene sudėtingiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje, arba in vitro, vyksta taip: iš moters kūno paimama subrendusi kiaušialąstė, iš vyro kūno – spermatozoidas. Sujungus šias ląsteles užsimezga embrionas, kuris po dviejų parų grąžinamas į moters kūną. Kitaip tariant, tikra tikros mamos ląstelė susijungia su tikra tikro tėčio ląstele. Medikai tik padeda šiam procesui įvykti. Kaip matote, čia nėra nieko dirbtino.
Mitai, apipynę nevaisingas poras, neturi nieko bendro su realybe. Kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo daugiau šeimų bus galima padėti susilaukti savo vaiko. Tikro. Ne dirbtinio.
