aA
Ko mes pageidaujame iš Lietuvos? Toks klausimas ketvirtadienį buvo įrašytas kaip pirmas Seime vykstančiame Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) ir Lietuvių jaunimo sąjungos kraštų valdybų pirmininkų suvažiavime. Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis teigė netikįs, kad tokį klausimą galėtų kelti XIX a. sukilėliai, pokario partizanai ar disidentai ir siūlė klausti, ką kiekvienas iš mūsų galime duoti Lietuvai.
Pasaulio lietuviai pageidauja ne pinigų, o išvalyti visuomenę nuo ksenofobinių ir rasistinių minčių
© A.Didžgalvio nuotr.

„Štai pažiūrėkime į šitą paveikslą. Arba dar į kitą, vaizduojantį laikus, kai Lietuva dar tik kūrėsi. Todėl aš netikiu, kad tokį klausimą galėtų suformuluoti XIX a. sukilėliai, pokario partizanai ar disidentai. Aš nuoširdžiai tikiu, kad nėra „mes“ ir „jie“, kad esame viena tauta“, - klausimą, ko išeiviai pageidauja iš Lietuvos, komentavo užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Todėl, A. Ažubalio manymu, turime klausti savęs, ko kažkada klausė JAV prezidentas Džonas Kenedis: „Ką mes visi ir kiekvienas iš mūsų galime duoti Lietuvai, nes Lietuva tai ir esame mes visi“.

Pasak jo, nesvarbu, kur begyventume ir kokios spalvos pasą beturėtume – dalyvavimas valstybės kūrimo procese yra egzistencinės svarbos uždavinys. „Nes mūsų tėvynei reikia mūsų visų – mūsų patyrimo, entuziazmo ir vienybės“, - kalbėjo A. Ažubalis.

Lietuva – visiems lietuviams

Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Pasak PLB valdybos nario Petro Maksimavičiaus, suprantama, kad toks klausimas – provokacinio pobūdžio, gali sukelti daug komentarų ir emocijų. Tačiau tokia formuluotė, jo teigimu, atsirado siekiant diskusijos, nuomonių įvairovės.

„Mano įsitikinimu, Lietuva priklauso visiems lietuviams. Tai iš tiesų nėra privati nuosavybė. Kiekvienas lietuvis, gyvenantis Lietuvoje ar pasaulyje, turėtų jausti pareigą diskutuoti apie Lietuvą, kalbėti apie Lietuvą, prašyti, esant reikalui – protestuoti“, - kalbėjo P. Maksimavičius.

P.Maksimavičiaus teigimu, PLB pageidavimai ir reikalavimai Lietuvai jau seniai nekinta – norima, kad Lietuva kuo sparčiau vystytųsi, čia būtų daugiau teisingumo, žmonės labiau pasiturinčiai gyventų, kad klostytųsi santykiai tarptautinėje erdvėje, šalis būtų matoma.

Pasak pasaulio lietuvio, pilietybės klausimas – visų klausimas – ir tų, kurie išvyksta, ir tų, kurie dar išvyks genami sunkmečio. „Ko pageidaujame iš Lietuvos? Tikrai ne pinigų“, - patikino P. Maksimavičius.

Ne pinigų, o pilietybės

Jūratė Caspersen
Jūratė Caspersen
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

„Jeigu manote, kad tik XIX a. kovotojai galėjo nekelti tokio klausimo, tai aš sau leidžiu tokį klausimą laisvai kelti. (...) Ir čia nėra akibrokštas – čia yra bandymas kalbėti aiškiai, be užuolankų, diplomatiškų frazių“, - į A. Ažubalio nuostabą reagavo PLB valdybos narė Jūratė Caspersen.

Šveicarijoje gyvenanti lietuvė kartojo, kad lietuviai užsienyje pageidauja ne pinigų, o, pirmiausia, pilietybės. Ji pažėrė kritikos valstybės vykdomai politikai išeivių klausimu - apgailestavo dėl Tautinių mažumų ir išeivijos departamento, Lietuvos instituto, Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centro, Užsienio lietuvių rėmimo centro sunaikinimo.

Esą jos į kitas institucijas integruotos neapgalvotai ir skubotai, kai kurių jų darbus kuruoja ne visiškai kompetentingos institucijos.

Prašo apsivalyti nuo ksenofobinių ir rasistinių minčių

Portugalijoje gyvenantis Ernesta Žukauskaitė kėlė kitokio pobūdžio pageidavimus Lietuvai: „Kad neignoruotų, kai grįžtame, pavyzdžiui, su sutuoktiniais, kurie yra kitos valstybės piliečiai, kad Lietuvos visuomenę išvalytų nuo ksenofobinių ir rasistinių minčių, kad būtų drąsu grįžti su šeimos nariais, kurie galbūt nekalba lietuvių kalba, kad čia pasilikusiems išvykusių lietuvių tėvams nesakytų kaimynai ir bendradarbiai „Ai, ar negaila, nebaisu buvo išleisti vaiko“?

E.Žukauskaitės teigimu, kai pati visuomenė pati išsivalys nuo savų minčių, tada galbūt ir sprendimus priimantys žmonės nejus spaudimo iš visuomenės ir kitaip žiūrės į pasaulio lietuvius.

PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės teigimu, iš Lietuvos norima įsijungimo į Lietuvos gyvenimą, partnerystės, bendradarbiavimo, leisti prisidėti prie šalies atstatymo, vystymo. „Kai klausia, ką mes duodame Lietuvai – mes save duodame Lietuvai. Ar tai ne didžiausia dovana“?, - retoriškai klausė R. Narušienė.

Ji pasidalijo savo įspūdžiais – jei dirbant JAV visi žinojo, kad ji – lietuvė, tai pirmąkart atvykusi į Lietuvą moteris laikyta amerikiete.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.