aA
Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, kad Lietuvos konsuliniai skyriai nespėja susitvarkyti su norinčių į Lietuvą atvykti baltarusių vizomis, tačiau sako tikintis, kad iki kito turistinio sezono situacija pagerės.
Aleksandras Lukašenka ir Andrius Kubilius
Aleksandras Lukašenka ir Andrius Kubilius
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

"Manau, po šios kelionės būsime dar aktyviau ieškantys šitos problemos sprendimo, tikiu, kad tikrai pavyks vienaip ar kitaip ją išspręsti ir kad jau kitam turistiniam sezonui situacija būtų žymiai lengvesnė", - Žinių radijui ketvirtadienį sakė po Baltarusiją dviračiu keliaujantis Lietuvos premjeras.

Jo teigimu, norinčiųjų atvykti į Lietuvą Baltarusių srautai yra labai dideli.

"Mūsų konsuliniai skyriai nespėja su tuo susitvarkyti, nors žmonių įdarbinta yra tikrai nemažai. Mes tarėmės jau prieš atvykstant čia su mūsų Užsienio reikalų ministerija, kad bus imtasi būdų, kaip tokio turistinio sezono metu padaryti viską, kad žmonėms, norintiems savo atostogas praleisti Lietuvoje, pakeliauti po Lietuvą, kad jiems nebūtų tokių didelių problemų, su kuriomis šiuo metu susiduria",- teigė A.Kubilius.

Jis pažymėjo, kad problemą iš dalies išspręstų pasirašytas susitarimas dėl pasienio gyventojų bevizio judėjimo.

"Tas vadinamas palengvintas pasienio gyventojams režimas, apimantis teritoriją po 50 kilometrų į abi puses nuo sienos, taip pat turėtų būti kaip galima greičiau galutinai suderintas ir pasirašytas, kad žmonės be jokių vizų galėtų lankytis vieni pas kitus, ir tai padėtų iš dalies spręsti tas problemas, apie kurias kalbame", - sakė A.Kubilius.

Buvo tikimasi, kad Lietuva susitarimą dėl pasienio gyventojų su Baltarusija pasirašys pernai rugsėjį per Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą Vilniuje, tačiau, pasak Lietuvos diplomatų, Baltarusijos pusė tuomet paprašė pasirašymą atidėti ir patikslinti kai kuriuos klausimus.

Planuojama, kad pagal sutartį, rajonuose, esančiuose iki 50 kilometrų nuo sienos, gyventojai galėtų judėti turėdami specialius leidimus, kurie būtų išduodami penkeriems metams. Tokiu atveju Gardino ir Lydos gyventojai galėtų be vizų atvykti į Vilnių ir Druskininkus, ir atvirkščiai.

Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos, kurioje būtų leidžiamas judėjimas per sieną be vizų, gyvena apie 800 tūkst. žmonių. Baltarusijos pusėje teoriškai laisvu judėjimu galėtų pasinaudoti apie 600 tūkst. gyventojų.

Baltarusijoje reziduojančių Lietuvos diplomatų teigimu, Baltarusijos piliečiai, norintys gauti Šengeno vizą, susiduria su problemomis dėl Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, dėl to, kad patys kartais elgiasi nesąžiningai bei dėl to, kad dabar vasaros sezonas ir padidėjo keliaujančiųjų srautai.

Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Edminas Bagdonas yra sakęs, kad didžiausia problema yra ta, jog Baltarusija nėra pasirašiusi jokių susitarimų su ES.

Dėl to, anot ambasadoriaus, kiekvieno Baltarusijos piliečio atžvilgiu turi būti atliekama speciali procedūra - visos Šengeno valstybės turi sutikti, kad šiam piliečiui Šengeno viza būtų išduota. Ši procedūra užtrunka apie 10 dienų. Tokia viza Baltarusijos piliečiai gali naudotis visoje Šengeno zonoje.

"Ambasada kiekvieną dieną išduoda virš 400, beveik 500 Šengeno vizų. Tai didžiuliai kiekiai. Mes viršijame ir visas leistinas, ir neleistinas normas, ir tikrai dirba kolektyvas, kiek tai įmanoma, atsidavęs", - tikino E.Bagdonas.

Jis pripažino, kad ambasadai reikėtų daugiau darbuotojų, ypač šiltuoju sezonu, kai padidėja žmonių srautai.

Šengeno viza Baltarusijos piliečiams kainuoja 60 eurų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.