ES patvirtino "derybų pagrindą" ir "laukia tarpvyriausybinės konferencijos atidarymo sesijos" antradienį, nuo kurios prasidės sudėtingas teisinės bazės ir politikos harmonizavimo procesas.
Tačiau pagrindinius nesutarimus su Islandija, ypač dėl banginių medžioklės ir bankų griūties, smogusios investuotojams iš Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų, papildė kai kurie kiti nerimą keliantys ženklai, jog šioje šiaurinėje Atlanto vandenyno saloje entuziazmas dėl ES narystės gęsta.
Islandija pateikė prašymą tapti Bendrijos nare praeitų metų liepos 16 dieną, siaučiant finansų krizei, kuri nuniokojo salos bankininkystės sektorių. Tuo metu Reikjavikas nusprendė ieškoti ekonominio prieglobsčio Europos Sąjungoje ir galiausiai euro zonoje.
"Turite norėti jungtis prie Europos", - Prancūzijos užsienio reikalų ministras Pierre'as Lellouche'as sakė atvykęs į Briuselyje vykstančias derybas, kuriose daugiausiai dėmesio skiriama prieš Iraną nukreiptų sankcijų griežtinimui ir Serbijos integracijai į Bendriją.
Praeitą mėnesį atlikta apklausa parodė, jog dauguma Islandijos gyventojų nori, kad šalies vyriausybė atšauktų prašymą stoti į ES.
"Savaime suprantama, tvirtai palaikome Islandijos prisijungimą. Tačiau tomis pačiomis sąlygomis kaip kitos kandidatės, be jokių lengvatų - ir su sąlyga, kad patys islandai pageidaus", - aiškino P.Lellouche'as.
Islandija, kuri jau dabar yra oficialiai susieta su ES ekonominiais ryšiais, gali tapti 29-ąja Bendrijos nare po Kroatijos, kuri tikisi užbaigti stojimo derybas iki šių metų pabaigos ir prisijungti prie ES iki 2012 metų.
Tačiau 300 tūkst. gyventojų turinti Islandija dar turi pasisakyti dėl stojimo į ES visuotiniame referendume, o diplomatai dar gerai prisimena sudėtingą Šiaurės šalies Norvegijos patirtį.
Oslas atsisakė stojimo į Bendriją dukart: 1972 ir 1994 metais. Panašias nuotaikas šioje šalyje atskleidė ir pirmadienį paskelbti apklausos rezultatai: du iš trijų Norvegijos gyventojų nepritartų bet kokiam naujam mėginimui jungtis prie Europos Sąjungos.
