aA
Užsienyje darbo besidairantys lietuviai neretai naudojasi tarpininkų paslaugomis. Nors pastariesiems imti atlygį už tai draudžiama, jie ir toliau šluoja į kišenes patiklių emigrantų pinigus, rašo „Lietuvos rytas“.
Pakeitusios iškabas įdarbinimo įmonės ir toliau renka pinigus
© Corbis

Panevėžietė Loreta Stravinskienė papasakojo, kaip įkliuvo jos sūnus ir jo draugė, sumanę išvažiuoti padirbėti į užsienį.

Atvykusi į Panevėžio centre įsikūrusį Kauno bendrovės „Ara Travel” filialą, porelė iš darbuotojo Tomo Janušausko išgirdo gerų žinių – darbo Didžiojoje Britanijoje, Liverpulio mieste, išties yra. Iš pradžių firmos atstovas sakė, kad jie galės dirbti logistikos centre, vėliau – kad mėsos perdirbimo fabrike galės fasuoti vištų šlauneles.

Už tai, kad bendrovė padės įsidarbinti, kiekvienas darbo ieškotojas turėjo sumokėti po 400 litų.

Po keleto dienų, kai iš Anglijos bus atsiųsta darbo sutartis, jiems dar reikės sumokėti po 600 litų. Be to, abu į tą šalį turėtų vežtis dar po 380–450 svarų sterlingų – atsiskaityti už kelionę, pragyvenimą iki pirmosios algos.

Sunerimę jaunuolių tėvai parodė jų pasirašytą konsultavimo paslaugų teikimo sutartį teisininkui. Jis tėvų nenuramino: tokia sutartis neturi jokios juridinės galios ir negarantuoja, kad nuvažiavęs iš tiesų gausi darbo.

Sutartis surašyta gudriai. Pavyzdžiui, ji galioja iki kliento išvykimo į ES šalį. Vadinasi, jei nuvažiavęs uždarbiauti į Angliją klientas negaus darbo ar turės kitokių pretenzijų – tai bus jau ne „Ara Travel” rūpestis.

Pasak L.Stravinskienės, sūnus su drauge apsisprendė nerizikuoti ir paprašė „Ara Travel” atstovo grąžinti sumokėtus 800 litų. Tačiau jų neatgavo iki šiol.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.