Seimas yra vienintelė valstybinė institucija, kurioje išrinktiems jos nariams nenumatytos atostogos. Pagal parlamento statutą politikai visą kadenciją dirba nepertraukiamai, atokvėpis tėra pertraukos tarp eilinių pavasario ir rudens sesijų. Dažniausiai tuo metu parlamentarai ir pasinaudoja atostogų teikiamais malonumais. Kai kurie įsigudrina tai padaryti ir sesijų metu, praleisdami posėdžius. Bet kuriuo atveju Seimo narys nenutrūkstamai gauna algą ir lėšas parlamentinei veiklai.
Apie būtinybę reglamentuoti Seimo narių atostogas jau prakalbo ir patys parlamentarai, jiems pritaria teisininkai, politologai.
Svarsto dešimtmečius
Ilgametis Seimo narys Česlovas Juršėnas prisipažino, kad pokalbio su žurnalistu metu ilsisi sanatorijoje. Pasak jo, apie būtinybę reglamentuoti atostogas Seime nuolat prabylama jau 20 metų. „Laisvesni būname tarp sesijų, – pasakojo politikas. – Bet netrūksta darbų ir vasarą – štai kitą savaitę dalyvausiu valdybos posėdyje, taip pat rengiami komitetų pasitarimai.“
Pasak Č.Juršėno, atostogas reikia reglamentuoti, kad būtų išvengta nesusipratimų. „Neliktų nereikalingų kalbų, aistrų, politikavimo, – įsitikinęs jis. – Reikia tik apsvarstyti, kokiu metu Seimo nariai galėtų atostogauti, kiek kartų per metus ir panašiai. Seimo statuto pataisas rengusi darbo grupė, kurios narys buvau, pateikė siūlymus Seimui ir tikimės, kad juos apsvarstysime per rudens sesiją.“
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Algimanto Salamakino teigimu, reglamentavus parlamentarų atostogas bus išvengta skandalų, kai per Seimo sesijas parlamentarai išvyksta į pažintines ar poilsines keliones. „Konstitucinis Teismas dar 2004 m. išaiškino, kad kiekvienas dirbantysis turi teisę į atostogas. Seimui negalioja Darbo kodeksas, bet iš kitos pusės, dirbantieji, kaip teigia Konstitucinis Teismas, turi teisę į poilsį, – kalbėjo A.Salamakinas. – Daugiausia ginčų kyla gruodžio–kovo mėnesiais: ne vienas stebisi, kodėl turi prašyti Seimo valdybos leisti jam išvykti slidinėti ar ilsėtis į šiltus kraštus, kai nėra posėdžių.“
A.Salamakino teigimu, parlamentarai nevienodai supranta Seimo statuto nuostatą, kuri skelbia, kad tarp sesijų Seimo nariai turi patys organizuoti savo veiklą. „Vieni tai suvokia kaip darbą su rinkėjais, komitetuose, o kiti vyksta ilsėtis, paskui turi aiškintis, kyla visokių kalbų. Todėl ir būtina įvesti aišku reglamentą“, – tikino jis.
Parlamentarų pajamos nemažėja ir ilsintis
Teisininkas Tadas Blažys mano, kad Seimo nariai turėtų reglamentuoti savo atostogas dėl didesnio skaidrumo. „Seimui taikytini itin aukšti skaidrumo, veiklos atvirumo, aiškumo reikalavimai, todėl Seimo nario poilsio laiko reguliavimas ir jo gaunamų lėšų reglamentavimas būtų sveikintinas“, – įsitikinęs jis.
Pasak T.Blažio, ilsėdamasis parlamentaras turėtų gauti bent jau mažesnes lėšas parlamentinei veiklai. Dabar jo atlyginimas ir išmokos už kanceliarines bei kitas išlaidas nesumažėja visus metus. „Ilsėdamasis Seimo narys neatlieka įprastinių funkcijų, nors ir išlaiko tautos atstovo statusą, todėl per atostogas būtina mažinti parlamentinei veiklai skirtinas lėšas“, – įsitikinęs teisininkas.
T.Blažys mano, kad, nors Seimo nariai laisvalaikiu susitinka su rinkėjais ar dirba kitus darbus, tai nereiškia, jog per atostogas tam skirtos sąnaudos turi būti kompensuojamos.
Teisininkas įžvelgia ir dar vieną problemą, kuri gali iškilti reglamentavus Seimo narių atostogas. „Ar nesusiklostys tokia situacija, kai Seimo narys faktiškai atostogaus, tačiau formaliai atostogomis nesinaudos, siekdamas didesnių išmokų, skirtinų jam kaip Seimo nariui, – kelia versiją T.Blažys. – Teks nustatyti atitinkamus Seimo narių atostogų laikotarpius ir atostogų perkėlimo į kitus laikotarpius atvejus.“
Darbo inspekcija nieko bloga neįžiūri
Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad atostogos dirbantiesiems yra būtinybė atkurti darbingumą. Laikinai einantis valstybinio darbo inspektoriaus pareigas Vilius Mačiulaitis aiškino, kad netgi darbuotojui vengiant eiti kasmetinių mokamų atostogų darbdavys turi teisę savo nuožiūra paskirti jam poilsio datą. „Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė nei 14 kalendorinių dienų, – sakė V.Mačiulaitis. – Likusių 14 dienų skaičiaus eiliškumo ir trukmės įstatymas nenumato. Jei dėl objektyvių priežasčių darbuotojas nepanaudoja mokamų atostogų, jos turi būti perkeliamos ir pridedamos prie kitų metų atostogų.“
Pasak V.Mačiulaičio, minėtos Darbo kodekso nuostatos Seimui negalioja. „Seimo veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai, – aiškino jis. – Parlamento darbo tvarką nustato Seimo statutas, o uždarbio dydžius ir apmokėjimo sąlygas numato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.“
V.Mačiulaičio nuomone, Seimo nariai darbingumą atkurti gali taip, kaip ir dabar – tarp eilinių sesijų.
KOMENTARAI
Galėtų sumažinti veiklos išlaidas
Jonas Milerius, Seimo kancleris
Dabartinis Seimo statutas numato, kad Seimo nario darbas yra nenutrūkstamas, todėl ir per pertraukas tarp posėdžių parlamentarai gauna algą bei parlamentinei veiklai skirtas išlaidas. Jei Seimas ir numatytų reglamentuotas atostogas, manau, kad biudžetas nieko nesutaupytų, nebent būtų sumažintos parlamentinės veiklos išlaidos. Antra vertus, Seimo nariai ir laisvu nuo darbo laiku susitinka su rinkėjais, steigia įvarius prizus bendruomenių renginiams, yra laukiami mokyklose, rajonų šventėse, atlieka kitus darbus, todėl parlamentinių išlaidų kompensavimas ir tokiu metu yra pateisinamas.
Išvengtų nusižengimų
Lauras Bielinis, politologas
Seimo statutą reikėtų taisyti ir numatyti atostogas politikams kaip ir visiems dirbantiems žmonėms. Juo labiau kad taip išaiškino ir Konstitucinis Teismas. Dabar Seimo nariai bando patys organizuoti sau atostogas, dangstosi komandiruotėmis ir neretai nusižengia statutui.
