Net 25 proc. respondentų tikina tiesiog nesusišnekantys su savo atžalomis, tiek pat porų nepalaiko ir artimesnių tarpusavio santykių ir neskiria lako tarpusavio bendravimui.
Santuoka nesuvokiama kaip artimais santykiais grįsta sąjunga
Iniciatyvos „Augink atsakingai“ užsakymu bendrovė „Europos tyrimai“ vasaros pradžioje anonimiškai apklausė 500 Lietuvos gyventojų, kurie turi vaikų iki 16 metų. Anot sociologės antropologės dr. Eglės Laumenskaitės, tėvų ir vaikų santykių tyrimas patvirtino ankstesnių šeimos tyrimų duomenis, tačiau visgi pasirodė netikėta, kad net ketvirtadalis vaikus auginančių porų nepalaiko artimesnių tarpusavio santykių.
„Pas mus vis dar išlikęs supratimas, kad vyras ir moteris šeimoje – tik pareigomis pasidaliję vaidmenys, todėl vyro ir moters tarpusavio santykiai suvokiami labai funkciškai. Taip santuoka tampa labai pažeidžiama, nes mes jos nesuvokiame kaip artimų santykių poroje. O tai veikia ir santykius su vaikais“, - tikino mokslininkė.
Anot jos, moteris šiandien nori būti supermama ir šeima jai tampa antru darbu, gal net sunkesniu už pirmąjį. Ji stengiasi daugiau laiko nei vyras praleisti su vaiku, bet, sureikšmindama indėlį savo šeimoje, sumažina vyro indėlį, kuris taip pat tradiciškai iniciatyvą šeimoje atiduoda moteriai. Taip formuojasi supratimas, kad moteris atsakinga už šeimą, o vyras prisideda mažiau. Moteris norėtų, kad vyras labiau dalyvautų šeimos gyvenime, bet nesuvokia, kad tam reikia sumažinti savo prisiimtą atsakomybę, o apie tai šeimoje nesikalbama.
Tyrimas parodė, kad 24,8 proc. vaikus auginančių porų Lietuvoje nepalaiko artimesnių tarpusavio santykių. „Net ir tos poros, kurios sakė skiriančios laiko santykiams, iš tiesų tai daro atsitiktinai. Kitaip tariant, tėvai neieško laiko pabūti dviese sąmoningai, todėl tarpusavio ryšys geriausiu atveju tik palaikomas, o ne auginamas. Supratimo, kad santykius reikia kurti, iš esmės nėra. Didelė dalis respondentų net nesuprato klausimo, kai buvo klausiami, ar skiria laiko pabūti kartu. Kiti tai suprato kaip eilinį pasikalbėjimą vakare aktualiais reikalais“, – tyrimo rezultatus komentavo E. Laumenskaitė.
51,6 proc. respondentų teigė rimčiau pasikalbantys su partneriu, išsakantys savo abejones, sunkumus tik esant reikalui, 16,6 proc. išimtinai kalba tik apie reikalus ir praktines problemas, 4,2 proc. neturi laiko bendrauti su vaikais, o 4 proc. neturi net tokio poreikio. Tik 36,4 proc. respondentų stengiasi kartu pabūti bent kartą per mėnesį.
Sociologės teigimu, kai moterims trūksta vyro dėmesio, ji dėmesį nukreipia į vaikus, sureikšmina bendravimą su jais, tačiau iš tiesų tyrimas rodo, kad tai negerina tėvų ir vaikų tarpusavio santykių.
„Kuo silpnesnis ryšys tarp tėvų, tuo dažniau problemos su vaikais spendžiamos pasitelkus išorinį atlygį – būsi geras, gausi dovanų. Todėl tėvai tampa vaikų įgeidžių įkaitais. Net penktadalis apklaustųjų problemas su vaikais spendžia patenkindami jų norus. Taigi bendriausia tyrimo išvada – tėvų ir vaikų santykiai artimesni tuomet, kai abu tėvai patys artimiau bendrauja. Be to, mažiau tarpusavyje bendraujančių tėvų požiūris į vaiko auklėjimą dažniau išsiskiria, todėl silpsta jų autoritetas, mažėja vaiko pasitikėjimas tėvais“, - aiškino E. Laumenskaitė.
Anot tyrimo rezultatų, prasčiausia padėtis šeimose, kuriose partneriai neturi laiko bendrauti.
Šeimas stiprins tarptautinė programa „Šeimos universitetas“
Iniciatyvos „Augink atsakingai“ iniciatoriaus „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio, Lietuvos žmonių verslumo indeksas yra kelis kartus mažesnis nei ES, talentų skaičius pas mus taip pat santykinai 10 kartų mažesnis nei kitose šalyse, nes mes kūrybiškumą dažnai nužudome dar vaikystėje. 70 proc. gyventojų neužsiima jokia visuomenine veikla, kai tuo tarpu statistinis švedas dalyvauja bet septyniuose būreliuose.
Visa tai skatina uždarumą. Jei taip elgsimės ir toliau, 2060 m. turėsime tik 2,5 mln. žmonių, ir kas dar baisiau – net 59 proc. jų bus nedarbingo amžiaus, tai yra išlaikomi dirbančiųjų. Jei norime pakeisti šią padėtį, anot A. Zabulio, turime atsigręžti į jaunąją kartą ir mokyti šeimas, kaip išugdyti tokius žmones, kurie vėliau prisidės prie ateities gerovės ir augins šalies pridėtinę vertę.
„Jei anksčiau buvome vadinami darbščia tauta, šiandien vien darbštumo neužtenka. Sumaniai ekonomikai reikia sumanių žmonių. Todėl tikime, kad naujas projektas sukurs sąlygas skleistis atsakingo ir kokybiško vaikų ugdymo kultūrai šalyje ir taip išlaisvins kūrybinius ir ekonominius ateities visuomenės pajėgumus“, – įsitikinęs verslininkas.
Pasinaudojus tarptautine patirtimi, Lietuvoje prasidės nacionalinė šeimų saviugdos programa „Šeimų universitetas“, kuri skatins tėvus kurti intensyvius tarpusavio santykius ir taip stiprinti savo ryšius su vaikais. Planuojama, kad programa tiesiogiai ar internetu per ketverius metus pasieks apie 100 tūkst. šeimų Lietuvoje – tai sudaro apie 40 proc. visų šalies šeimų, auginančių vaikus iki 16 metų.
Šis metodas, 40 metų naudojamas šeimų iš 60 pasaulio šalių, pagrįstas atvejo analize: tėvai analizuoja aprašytas kasdienes situacijas asmeniškai, diskutuoja apie jas šeimoje ir grupėse su kitomis šeimomis, dalijasi savo patirtimis, nuomonėmis ir taip tobulėja.
„Metodo stiprybė ir grožis tas, kad čia nėra pranašų, mokančių, kaip šeimos turi gyventi. Čia šeimos moko viena kitą, pasidalydamos patirtimi, nuomonėmis. Toks būdas labai prisideda prie tėvo ir motinos sugebėjimo kartu identifikuoti problemas ir jas spręsti. Tai – šeimos vienybės mokykla,“ – sakė Tarptautinės šeimų vystymo federacijos IFFD atstovė Lietuvoje Lina Bernatonienė.
Moderuoti diskusijas „Šeimų universitete“ šeimoms padės mokymus išėję savanoriai moderatoriai, kurie taps šio projekto lyderiais. Dalyvavimas „Šeimų universitete“ nemokamas ir savanoriškas.
Masinius šeimų mokymus planuojama pradėti vėlyvą rudenį, po to, kai baigsi moderatorių parengimas. Šiemet planuojama įgyvendinti dvi mokymų programas, skirtas tėvams su vaikais iki 8 metų.
