Pusė milijono lietuvių laukia nemokamų maisto paketų iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų. Sunkmetis į vieną skurdo gretą rikiuoja visus nesirinkdamas: ir gyvenančiuosius iš pašalpų, ir neseniai sunkmečiui pajamų netekusius vadinamojo viduriniojo sluoksnio atstovus.
Ne visi, atėję pasiimti Maisto banko skirstomų produktų paketų, jaučiasi drąsiai. Iš nuolatinių – jau penktus metus galimybe nemokamai gauti pagrindinių maisto produktų panevėžiečių būrio išsiskiria pirmamečiai. Jiems psichologiškai sunku susitaikyti su užgriuvusiu skurdu, tačiau likti be duonos kąsnio patiems ir palikti alkanus vaikus – dar baisiau.
Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, alkstančiųjų ir gyvenančiųjų ant skurdo ribos gretos katastrofiškai daugėja. Šį mėnesį Aukštaitijos sostinėje maisto paketai bus išdalyti 13 tūkstančių panevėžiečių.
Labdaros ir paramos fondo Maisto banko atstovo Panevėžio miestui Vilmanto Marcinkevičiaus nuomone, tam, kad Panevėžys tapo antruoju miestu šalyje po sostinės, kur išdalijama tiek daug maisto paketų (liepą juos gaus 28 tūkst. vilniečių), turi įtakos didėjantis nedarbas mieste.
Neišlaiko nervai
Ilgai lauktus maisto paketus panevėžiečiai turėjo pradėti atsiimti liepos 20-ąją. Tačiau nespėjus laiku atvežti visų produktų, dirbti pradėta diena vėliau, trečiadienį. Todėl vakar prie Maisto banko sandėlio Kranto gatvėje kilo šioks toks sąmyšis, nes laukiančiųjų maisto paketų susirinko nemažas būrys. Tuo liko itin nepatenkinta 30 procentų darbingumo netekusi panevėžietė Violeta T., sakiusi, jog pusantros valandos teko stovėti eilėje.
„Karštis, nuo saulės pasislėpti nėra kur, – „Panevėžio balsui“ pasakojo karingai nusiteikusi moteris. – Labai daug atėjusiųjų su vaikais... Ir kai pradėjo lįsti be eilės, kantrybė trūko. Nuėjau aiškintis, kodėl tokia netvarka. Niekas man dorai nepaaiškino, kodėl tiek daug žmonių, kodėl vieniems maisto paketai dalijami be eilės. Prisistatęs Marcinkevičius, pasakęs esąs atsakingas už maisto produktų dalijimą, išgrūdo mane lauk. Buvau tiesiog išmesta į gatvę. Šitaip negalima elgtis su invalidu. Skųsiuosi! Savo teises žinau.“
Visai kitaip apie incidentą pasakojo panevėžietės „skriaudėjas“ V. Marcinkevičius. Anot Maisto banko atstovo mūsų mieste, eilė prie nemokamų maisto paketų tikrai buvusi didelė, bet sumaištį moteris išprovokavo pati.
„Turėjau ją paėmęs už rankos išvesti iš sandėlio“, – apgailestavo V. Marcinkevičius, nors jau nuo pat ryto, pradėjus dalyti produktus, visiems stovėjusiems eilėje buvo pasakyta, jog pirmiausia bus aptarnaujamos moterys su vaikais, nes joms sunkiausia laukti.
„Šiai nervingai moteriškei tai nepatiko ir ji atėjo daryti tvarkos. Sakė man ir savanorėms, kurios dirba be atlygio, padarysianti tvarką“, – stebėjosi netolerantišku elgesiu V. Marcinkevičius.
Nuo kovo pradėjęs dirbti Maisto banko atstovu Panevėžyje vyras „Panevėžio balsui“ aiškino, kad su tokia reakcija susidūręs pirmą kartą – paprastai gyvenimo sunkumai išmoko žmones kantrybės.
„Visiems sunku, tačiau negalima taip elgtis – juolab kad eilėje stovi ir senyvo amžiaus žmonės, ir vaikai. Vieni jau kelintą kartą ima maisto produktus ir žino tvarką, o kiti, atėję pirmąkart, jaučiasi labai nedrąsiai, o čia dar sąmyšį sukėlė“, – prisiminė nesėkmingą produktų dalybų pradžią V. Marcinkevičius ir apgailestavo, kad labiausia šioje istorijoje nukentėjo moterys savanorės.
Reikia pagalbos rankų
Be jokio atlygio Maisto bankui talkinantys savanoriai yra tie žmonės, kuriems pirmiesiems tenka susidurti su psichologinėmis skurdo pasekmėmis: išklausyti atėjusių pasiimti nemokamų maisto produktų skundus, išgirsti ir ne visai malonius žodžius. Sunkus šis darbas ir fiziškai.
Dėl to, anot V. Marcinkevičiaus, savanoriškų pagalbos rankų nuolat stinga.
„Maistą dalijančios moterys pavargsta – visą dieną išstovėti sunku, – sako jis. – Be to, joms tenka perkiloti nemažus svorius. Juk į maisto paketą įeina ir miltai, ir ryžiai, ir manai, kiti maisto produktai – visa tai sveria 5 kilogramus. Galima paskaičiuoti, kiek tenka pakelti... Nereikia pamiršti, kad atvežus produktus jos ir iškrauna.“
Maisto banko atstovas sako, jog smagu būtų sulaukti savanorių pagalbos – ypač jeigu prie labdaringos veiklos prisidėtų daugiau jaunų žmonių.
Perkiloja po kelias tonas
Panevėžio rajone maisto paketus iš Europos Sąjungos intervencinių atsargų dalija karitietės. Panevėžio vyskupijos „Caritas“ vadovė Gražina Kacevičienė teigė, kad rajone maisto paketai bus išdalyti 11 tūkstančių 382 žmonėms. Ji taip pat patvirtino, kad rajone, kaip ir mieste, alkstančiųjų daugėja.
„Kasmet jų vis daugiau. Pernai liepą maisto išdalijome 9 tūkstančiams 514 rajono gyventojų, – prisiminė ji. – Rudenį, kai maisto paketai bus dalijami rugsėjį, jų dar gali būti daugiau.“
Maisto paketus sandėlyje rūšiuojanti Stasė Kriukienė pasakojo, kad maisto produktų dalijimas – sunkus darbas.
„Savanorėmis dirba senyvo amžiaus moterys. Jos per kiekvieną maisto paketų dalijimą perkelia beveik 4 tonas. Juk reikia atvežtus maisto produktus iškrauti, paskui juos sudėlioti paketais ir tada atiduoti žmogui. Pagalbos visada laukiame – ypač jaunų žmonių. Be to, kilojant maisto produktus, elgtis reikia labai atsargiai, nes suplyšus biraus produkto maišeliui, pačios bėgame į parduotuvę ir perkame tokį pat produktą arba panašų. Juk į sandėlį atvežama maisto paketų tiek, kiek alkstančiųjų yra sąrašuose. Prašome atvežti šiek tiek daugiau, bet atsakoma, kad jų bus tiek, kiek prašoma“, – kalbėjo prakaitą braukdama moteris ir rūšiavo maisto produktus, kurie greitai bus išdalyti rajono seniūnijų gyventojams.
Alkstančiųjų daugėja
Per praėjusius metus parama maistu buvo suteikta beveik pusei milijono Lietuvos žmonių. Per visus 2009 metus jiems išdalyta maisto už 30,7 milijono litų. Šiemet maisto produktų vertė bus apie 30,57 mln. litų. Dar beveik 5,35 mln. litų skirta pinigais grūdų produktams įsigyti.
Maisto paketai bus dalijami 5 kartus – kovo, gegužės, liepos, rugsėjo ir lapkričio mėnesiais.
Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programa Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų.
Panevėžio mieste, 2008 metų duomenimis, gyvena 112 tūkstančių 619 gyventojų, skursta ir alksta kas septintas panevėžietis. Panevėžio rajone gyvena 43 tūkstančiai gyventojų. Skurdą jaučia kas trečias žmogus.
