aA
Pasaulinės finansų krizės pradžia buvo pažymėta abejonėmis dėl JAV dolerio ateities. Neseniai apnuogintos kai kurių Europos šalių – Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Airijos, Italijos – problemos, sukėlė bangą svarstymų apie euro zonos ir euro išlikimą. Nerimą sustiprina tai, kad minimos valstybės dėl milžiniškų biudžetų deficitų iš tiesų gali būti nepajėgios įvykdyti savo įsipareigojimus. O, kadangi visos šios šalys – euro zonos narės, tai euro ateities klausimas tapo labai svarbia tema, svarstoma įvairiausiose lygmenyse.
Robert A. Mundell
Robert A. Mundell
© AFP/Scanpix

Balsų pesimistiškai piešiančių euro ateitį girdime palyginti nemažai, gerokai mažiau tų, kurie tvirtai gintų jo reikalingumą ir neabejotų gyvybingumu.

Šiame fone vis dažniau klausiama: ar Lietuvai naudinga, ar jai reikia įsivesti eurą?

1999 m. ekonomikos Nobelio premijos laureatas Niujorko Kolumbijos universiteto profesorius Robertas A. Mundellas neabejoja, kad euro zoną laidoti nėra jokio pagrindo.

Robertas A. Mundellas dažnai tituluojamas euro tėvu, nes jo moksliniai darbai optimalios valiutos zonos tema pasitarnavo euro vieningosios Europos valiutos pagrindimui. R. A. Mundellas, pasiūlos ekonomikos šalininkas nuo septintojo dešimtmečio turėjo įtakos svarbiausiems JAV, Europos, Kinijos ir kitų šalių ekonomikos plėtros sprendimams.

Europos bankų federacijos ir Amerikos bankų asociacijos organizuotoje konferencijoje apie tarptautinį bankų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti patikimą ir tvirtą finansų sektoriaus ateitį Azerbaidžano sostinėje Baku, R.A. Mundellas teigė, kad euro įvedimas 1999 m. sukoncentravo didžiosios daugumos Europos pinigų perkamąją galią bei labai greitai išstūmė Japonijos jeną iš antrosios pasaulio valiutos pozicijų.Ir jeigu Didžioji Britanija nebūtų išsigandusi galimo EUR/USD kurso nestabilumo ir būtų įsivedusi eurą, tai euro veikimo zona būtų tapusi tokio pat dydžio kaip ir JAV dolerio veikimo zona.

Pasak R.A.Mundello, pastaruoju metu Europa išlošė iš JAV vykdomos stipraus dolerio politikos. Jai padės ir smarkiai padidėjęs eksportas.

Silpnesnis euras mažina skolų naštą finansiškai silpnoms valstybėms. Vis dėlto egzistuoja 40 proc. galimybė, kad per ateinančius 5 metus prireiks restruktūrizuoti skolas vienai ir dviem finansiškai silpnoms valstybėms.

Tačiau, nors nėra jokio reikalo dekonstruoti euro, euro zonos reforma būtų jai naudinga. R.A.Mundellas siūlo didinti euro zonos finansinę centralizaciją bei įvesti lubas išlaidų didėjimui didėjant pajamoms.

Tolesnė politinė Europos integracija turėtų apimti ir Europos skolų konsolidaciją, t.y. reiktų galvoti apie tai, kaip kiekvienos euro zonos narės vyriausybės obligacijas paversti euro zonos obligacijomis ir taip padėti sau, t.y. euro zonai apmokėti įsipareigojimus.

Euro zonos obligacijų atsiradimas padėtų eurui dar labiau įsitvirtinti tarptautiniuose atsiskaitymuose.

Tiesa, tarsi pagal trečiąjį Niutono dėsnį, nacionalinių vyriausybių vertybinių popierių pavertimas euro zonos VVP turėtų ir atvirkštinį efektą - padidintų įsipareigojimus dėl didesnės politinės integracijos.