aA
Veik įpusėjus Seimo kadencijai, artėjant savivaldybių tarybų rinkimams, po kurių netruks prasidėti ir nauja Seimo rinkimų kampanija, partijų populiarumo lenktynėse ėmė gan užtikrintai pirmauti socialdemokratai (LSDP). Jei šiandien vyktų rinkimai į Seimą, už juos, anot dienraščio „Lietuvos rytas" skelbiamos „Vilmorus“ apklausos, balsuotų 20,1 proc. rinkėjų. Tai kone 5 proc. daugiau nei birželį.
Vladimiras Laučius
Vladimiras Laučius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Už kitas opozicines partijas – „Tvarką ir teisingumą" (TT) bei Darbo partiją (DP) šiandien balsuotų atitinkamai 12,2 proc. ir 11,8 proc. apklaustųjų. Savo ruožtu rinkėjų parama valdančiajai Tėvynės sąjungai – Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) sudaro 9,3 proc.

Sudėję TS-LKD simpatikus su 4,7 proc. Liberalų sąjūdžiui (LS) simpatizuojančių apklausos dalyvių, gauname 14 proc. Tai viskas, kuo gali pasigirti šiandienė valdančioji koalicija. Už kitus jos narius – Arūno Valinsko būrelį bei Liberalų ir centro sąjungą (LiCS) – balsuotų tik vos daugiau nei nulis proc. apklaustųjų. Tuo metu trys minėtos opozicinės partijos kartu surinktu 44 proc. balsų. Tai yra triskart daugiau, nei gali tikėtis TS-LKD, LS, LiCS ir A. Valinsko trupė kartu sudėjus.

Šiomis aplinkybėmis jau nieko nebeįtikins keistos valdančiųjų kalbos apie tai, kad priešlaikiniai rinkimai esą nieko nekeistų, nes pozicijos ir opozicijos jėgų santykis po jų neva išliktų daugmaž toks pat, koks yra dabar. Akivaizdu, kad politinė švytuoklė vėl yra nepalanki konservatoriams-krikdemams, o tradiciniai jų varžovai socialdemokratai ne tik atsigauna po nuosmukio, bet ir ryžtingai kopia į valdžios Olimpo viršūnę.

LSDP politinis veidas yra pernelyg išplautas, blankus, ideologiškai nepatikimas ir sunkiai atpažįstamas, it koks fotorobotas.
Vladimiras Laučius

LSDP vis dėlto svarbus yra ne tik ir ne tiek atotrūkis nuo TS-LKD, kiek pagaliau atsirandantis atotrūkis nuo opozicijos bendražygių ir konkurentų – TT bei DP. Šios trys partijos per visuomenės apklausas ilgą laikė žengė greta, ir nė vienai iš jų nepavykdavo ryškiau išsiveržti į priekį. LSDP dabar turi šansą sulaužyti šį užsitęsusį status quo ir įsitvirtinti kaip pagrindinė alternatyva esamai valdžiai. Tiesa, iki Seimo rinkimų dar lieka nemažai laiko, ir daug kas per tą laiką gali pakisti.

Šiandienės LSDP politiniai bruožai yra ir šios partijos privalumas, ir problema. LSDP daugelio yra tapatinama su nusistovėjusia valdžios „sistema“. Ji ją palaiko ir puoselėja; ji rūpinasi savais ir „sistemine“ dirva, kurioje gerai auga bei jaučiasi ir savi, ir specifinis „sistemos“ elitas, kuris, valdant LSDP, gali keroti bei nokti it koks egzotiškas vaisius šiltoje oranžerijoje. Mūsų išsipūtusiam ir skaidrumu nepasižyminčiam valstybės valdymo aparatui, biurokratinei mašinai bei jos elitui tokia „sisteminė“ partija yra patraukli.

Kaip neseniai teigė „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys, socialdemokratai yra „valdžios partija, užtikrinanti įvairių struktūrų stabilumą“. Jo žodžiais, „LSDP – daugiausia „valstybinė“ partija, jai prijaučia nemažai valstybės tarnautojų“. Kalbant pastarųjų kelerių metų politinės polemikos nukaltais žodžiais, „valstybinei“ socdemų partijai šiuo požiūriu natūraliai turėtų prijausti ir nemažai „valstybininkų“. Šie savo ruožtu geba formuoti visuomenės nuomonę – vadinasi, gali pritraukti rinkėjų simpatijų ir balsų.

Šalia „sistemiškumo“ bei „valstybiniškumo“ esti ir kitas gana ryškus LSDP bruožas – tam tikras jos liberalumas. Kaip sakė a.a. Algirdas Mykolas Brazauskas, socialdemokratija – tai tas pat, kas liberalizmas, tik iki tam tikros ribos. Lietuvoje, kurią nuo 2001 m. valdė socialdemokratinės vyriausybės, tos ribos veik nebuvo matyti. Net kai kurie LSDP atstovai Seime atvirai kritikuodavo savo partiją už jos vykdomą liberalią politiką.

Būdami savaip liberalūs, socdemai Lietuvoje akivaizdžiai užėmė ir nemenką dalį liberalios politinės nišos. Jei LSDP būtų nuosekliau laikiusis išties socialdemokratinės pakraipos, tai liberalios partijos būtų galėjusios labiau plėsti savo elektorato bazę. Savo ruožtu valstybiniškai paternalistinė LSDP atstovų laikysena pelnė šiai partijai nemažai simpatijų tos rinkėjų dalies, kuri kitose šalyse veikiau būtų laikoma ne socialdemokratinių, o konservatyvių pažiūrų.

Vis dėlto minėti LSDP bruožai, leidę šiai partijai gerokai apstumdyti ir savo konservatyvius, ir liberalius varžovus, atlaisvino nemažai erdvės „antisisteminėms“ ir „antivalstybiniškoms“ politinėms jėgoms, pirmiausia – TT ir DP. Prieš „sistemą“ nusistačiusi visuomenės dalis, kad ir kokių socialdemokratinių ar „liberalių iki tam tikros ribos“ pažiūrų ji būtų, balsuos tikrai ne už LSDP, bet už TT arba DP. O ši visuomenės dalis yra tikrai nemaža – tai liudija kad ir minėtų partijų reitingai.

Stebint procesus Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, kur „tvarkiečių“ įtaka šiandien skverbiasi taip pat smarkiai, kaip ir kontrabandos srautai bei pinigai, susidaro įspūdis, kad TT dar netarė savo paskiausio žodžio varžybose su LSDP dėl didesnio populiarumo.
Vladimiras Laučius

Konservatyvesnė, moralizuoti sovietiniu stiliumi linkusi, amerikonus, žydus ir gėjus tradiciškai koneveikianti, „komunistų“ panašiai kaip ir konservatorių nemėgstanti Lietuvos piliečių dalis veikiau rinktųsi TT nei DP. Stebint procesus Vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, kur „tvarkiečių“ įtaka šiandien skverbiasi taip pat smarkiai, kaip ir kontrabandos srautai bei pinigai, susidaro įspūdis, kad TT dar netarė savo paskiausio žodžio varžybose su LSDP dėl didesnio populiarumo.

Savo ruožtu DP socialdemokratams yra pavojinga pirmiausia tuo, kad atima iš jų dalį elektorato, į kurį normali socialdemokratinė partija turėtų natūraliai orientuotis. TT ir LSDP šiuo atžvilgiu menkiau persidengia ir todėl mažiau konkuruoja.

Varžybas su „darbiečiais“ socialdemokratams apsunkina ir nuoseklus bei agresyvus DP „antisisteminis“ populizmas, ir lyderystės kontrastai. „Darbiečių“ lyderis yra puikus politikos aktorius, scenos dievukas, kurio pasižiūrėti ir paklausyti troško ir tebetrokšta minios. Tuo metu socialdemokratai, netekę a.a. A. Brazausko ir jo charizmos, šiandien neturi liaudžiai įtikinamai byloti gebančių lyderių.

Maža to, DP jau nėra tokia su intelektu susipykusi partija, kokia ji atrodė esanti savo politinio kelio pradžioje. Net ir tada Viktorui Uspaskichui pavyko prisivilioti į bendražygius intelektualiąją Oną Juknevičienę. Vėliau į „darbiečių“ parlamentinę frakciją atėjo DP vaizdą pagerinusi Virginija Baltraitienė. Ir tarp jaunų politikų šią kadencija, reiktų pripažinti, išsiskiria ne kuris nors LSDP „atradimas“, bet DP frakcijos Seime seniūnas – dvidešimt aštuonerių metų Vytautas Gapšys.

O kur LSDP jaunos „žvaigždės“?.. Gal socialdemokratai tikisi gerų politinių rezultatų su tokiais odioziniais jaunosios kartos personažais, kaip Andrius Šedžius?

Kad ir kokia gera, vartant visuomenės apklausų skaičius, šiandien atrodytų LSDP padėtis, šiai partijai, kaip liudija kad ir žymių jos atstovų politinė savikritika, trūksta socialdemokratinių idėjų ir noro jas įgyvendinti, politinio stuburo ir ryškesnių asmenybių. LSDP politinis veidas yra pernelyg išplautas, blankus, ideologiškai nepatikimas ir sunkiai atpažįstamas, it prastas fotorobotas.

Socdemai turėtų pateikti raiškią ir įtikinamą gerovės valstybės viziją, tapti tikra, o ne nominalia opozicija, tobulinti savo retoriką bei politikų atranką ir stiprinti lyderystę. Šalia dabartinio partijos pirmininko galėtų atsirasti kitų stiprių politikos asmenybių – kad ir Linas Linkevičius, kurio grįžimas į aktyvią partinę veiklą išeitų į naudą LSDP ir gerokai praturtintų kone merdinčią (prisiminkime prezidento rinkimus) politinių lyderių konkurencijos erdvę Lietuvoje.

Autorius yra „The Economist“ partnerio Lietuvoje žurnalo „IQ“ vyr. redaktorius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.