"Mes - bepročiai patriotai. Kuris sveiko proto žmogus būtų ryžęsis šeštadienio rytą sėsti į kelioninį autobusą ir važiuoti į Griunvaldo lauką Lenkijoje, į kurį plūdo tūkstančiai smalsuolių? Juolab kad sinoptikai prognozavo 34 laipsnius karščio. Tik bepročiai!" - sekmadienio vakarą grįžtant į Lietuvą savaitgalio nuotykį apibendrino bendrakeleivė.
Šimtai kelyje į Griunvaldą įstrigusių turistų legendinio mūšio inscenizacijos taip ir nepamatė. Iki Griunvaldo lauko likus maždaug trisdešimčiai kilometrų, turistų iš Lietuvos snaudulį išblaškė gido žinia: „Įstrigome spūstyje. Į inscenizacijos pradžią jau tikrai nebespėsime, nebent pamatysime pabaigą.“ Apsisukti dviejų juostų kelyje, priekyje ir užpakalyje sausakimšame automobilių, autobuso vairuotojas nematė galimybių. Tam, matyt, būtų paprieštaravę ir daugelis keliautojų – už poros dienų kelionę kiekvienas jų sumokėjo po keturis šimtus litų ir vylėsi, kad galbūt lenkams pavyks spūstį suvaldyti.
Taip vos krutančiame autobuse keleiviai praleido 4 valandas. Per šį laiką pasistūmėjo apie 25 kilometrus. Autobuso vairuotojas nė kiek neįkvėpė užsiminęs, kad dėl spūsties degalai jau baigiasi. Kas turėjo pasiėmęs mobiliojo telefono ausines, inscenizacijos komentarų klausėsi per radiją, kiti tenkinosi bendrakeleivių perduodamomis naujienomis, pavyzdžiui, „mūšis jau įpusėjo“ ir „mūšis jau baigėsi“.
„Tik pargrįžusi iš Lenkijos į Lietuvą internete galėjau pasižiūrėti Žalgirio mūšio inscenizaciją. Net neįtariau, kad bandydami pasiekti mūšio lauką pateksime į tokį chaosą. Atokesnėse jo prieigose nebuvo nei policijos, nei tvarkdarių. Kiekvienas atvykėlis sukosi kaip išmanydamas. Patyrėme tikrą košmarą“, – savo kelionę prisiminė panevėžietė Liucija.
