Lietuvos kultūrą "Expo 2000" dalyviams pristatė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Juozo Domarko.
"Expo 2000" laikraščiai Lietuvoje švenčiant Valstybės dieną mūsų šalį išsamiai pristatė lankytojams.
"Expo News" atskleidė paslaptį: Lietuvos paviljonas vaizduoja toli gražu ne dulkių siurblį, televizorių ar plaukų džiovintuvą, kaip dažnai mano lankytojai, - jis yra skrydžio simbolis.
"Expo Journal" leidėjai iškrėtė pokštą, po nuotrauka su Praha užrašę: "Įspūdinga fauna ir flora - Kuršių nerija Lietuvoje".
Į Lietuvos paviljoną didžioji publikos dalis Valstybės dieną galėjo patekti tik iki pietų.
Lietuvos paviljoną, kuriame vienu metu telpa 150 žmonių, per dieną gali aplankyti 1300-1500 lankytojų.
Atėjus vasaros atostogoms, jame lankosi daug moksleivių grupių. Tačiau moksleiviai ne visada teikia džiaugsmą parodos organizatoriams: žiūrėdami lėktuvo skrydį imituojantį filmą, kuriame rodoma Lietuva iš paukščio skrydžio perspektyvos, paaugliai dažnai nuobodžiauja, o organizatoriai sulaukia priekaištų.
Tuo tarpu vyresni pasaulinės parodos lankytojai neretai ima ploti jau viduryje filmo. Jie mielai lanko trumpus lietuvių kalbos kursus, kuriuose mokomasi prisistatyti, pasisveikinti ir atsakyti į klausimus.
Atsakydamas į "Lietuvos ryto" klausimą, koks likimas Lietuvos paviljono laukia po "Expo 2000", Lietuvos generalinis komisaras parodoje, ūkio viceministras Gediminas Miškinis teigė, jog Lietuva ketina parduoti paviljoną. Jau esama pasiūlymų jį pirkti.
"Lietuvos ryto" žiniomis, vienas pirkėjas už paviljoną pasiūlė 2,5 milijono JAV dolerių.
Vienas svarstomų pasiūlymų - palikti paviljoną Hanoveryje, kur jis taptų pramogų vieta. Tokiu atveju būtų parduodamas ne tik pastatas, bet ir po juo esantis žemės sklypas.
Lietuvos Vyriausybė, trečiadienį svarsčiusi paviljono pardavimo scenarijus, susidūrė su teisinėmis problemomis: užsienyje laikinai naudojamo paviljono pardavimas prieštarauja privatizavimo įstatymui.
Du Europos leidiniai Lietuvos paviljoną įtraukė į penkių geriausių parodos statinių sąrašus.
Belgijos laikraštis "De Standaard" lietuvių architektų Audriaus Bučo, Marinos Bučienės, Gintaro Kuginio, Valdo Ozarinsko ir dizainerės Aidos Čeponytės darbui skyrė trečiąją vietą.
Aukštesnes vietas užėmė Šveicarijos ir Olandijos statiniai, po lietuvių kūrinio buvo nurodyti vengrų ir portugalų paviljonai.
"Nežinomi architektai sukūrė geltoną neįprastos formos statinį, panašų į didžiausią pasaulyje dulkių siurblį. Kaip žmonės pavadins šį pastatą - nesvarbu. Tai labai puikus statinys, kuris rodo jaunos tautos optimizmą", - rašė Belgijos laikraštis.
Vokiečių žurnalas "Focus" irgi paskelbė geriausių paviljonų penketuką. Be Lietuvos, į jį pateko Šveicarijos, Olandijos, Japonijos, Vengrijos architektų darbai. Daugumos šių pastatų autoriai - pasaulyje žinomi architektai.
