Pasak R.Levin, šiuos dokumentus archyvui prieš 20 metų perdavė buvusio Lietuvos generalinio konsulo Tel Avive Nachmono Rachmilevičiaus vaikaitis.
Dokumentus sudaro žydų tautybės Lietuvos piliečių pasai, finansinės apskaitos dokumentai, konsulato ruoštos ekonominės Palestinos raidos apžvalgos, politiniai pranešimai apie padėtį regione, prekybos tarp Lietuvos ir Palestinos duomenys, tarnybinė korespondencija, kiti daugiausia 1936-1937 metų dokumentai.
Pasak pranešimo spaudai, Lietuvos ambasadorius Izraelyje Alfonsas Eidintas buvo pradėjęs generalinio konsulato archyvo paieškas ir išsiuntęs prašymus įvairioms Izraelio institucijoms bei visuomeninėms organizacijoms padėti jį surasti.
Kitų konsulato archyvo dalių paieškos tęsiamos.
Pasak URM, sudėtinga Lietuvos tarptautinė, ekonominė padėtis, sionistų siekis sukurti Palestinoje žydų valstybę, skatino Lietuvos žydų emigraciją. Iš viso tarp dviejų pasaulinių karų iš Lietuvos emigravo maždaug 30 tūkst. žydų. Lietuvos statistika skelbia, kad 1920-1940 metų pirmoje pusėje vien į Palestiną emigravo 5008, į Pietų Afriką - 7215 žydų tautybės Lietuvos piliečių.
Siekdama ginti savo piliečių interesus, teikti jiems konsulines paslaugas ir plėsdama savo diplomatinį atstovavimą, 20 amžiaus ketvirtame dešimtmetyje Lietuva atidarė du naujus generalinius konsulatus - Pietų Afrikos Sąjungoje ir Palestinoje, Tel Avivo mieste.
1935 metų vasario 28 dieną Didžiosios Britanijos karalius Jurgis patvirtino Lietuvos vyriausybės paskirtą Lietuvos generalinį konsulą Tel Avive N.Rachmilevičių, suteikdamas jam visas priklausiančias privilegijas, imunitetus ir galimybes konsulinei veiklai.
Konsulatas tęsė savo veiklą ir Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą bei 1941 metais mirus N.Rachmilevičiui. Jo pareigas ėjo konsulato sekretorius Geršonas Valkauskas.
Tačiau 1947 metų vasario 5 dieną G.Valkauskas pranešė Lietuvos diplomatinei tarnybai užsienyje, kad Lietuvos generalinis konsulatas nebepripažįstamas, todėl jo veikla nutraukiama.
