Savo valiutą – litą - susiejome su euru – vadinamąja Vakarų Europos valstybių vienybės valiuta. Netolimoje ateityje ir patys šalies viduje ketiname atsiskaitinėti nebe senuoju litu, o europietiškais pinigais.
Visa mūsų išorė byloja, jog mes, lietuviai, visais savo kūniškais veiksmais tvirtai žengiame į Vakarus. Bet ar tikrai jau taip tvirtai? O gal širdis dar liko Rytuose?
Šį savaitgalį Rusijoje vykusių rinkimų į Valstybės Dūmą rezultatai aiškiai parodė, jog Rusijos piliečiams nereikia liberalios demokratijos. Jie ilgisi “tvirtos rankos”, griežtos tvarkos, konkretaus asmens atsakomybės už jų nenusisekusį gyvenimą ir netgi baimės jausmo… Valdžią Dūmoje Rusijos piliečiai patikėjo jėgoms, siekiančioms griežtinti autoritarinę tvarką.
Kai ne taip seniai (dar nė metai nepraėjo) lietuviams reikėjo rinkti prezidentą, dauguma jų valdžią patikėjo asmeniui, taip pat griežtai kaip Rusijos libdemai ir nacionalistai, tamsoje ir su deglu rankoje žadėjusiam įvesti tvarką šalyje. Dauguma jų tuo metu, ko gero, neprisiminė nei NATO, nei Europos Sąjungos, nei kitų neva visų mūsų vakarietiškų tikslų…
Rūsčia veido mina, tvirtai suspaustais kumščiais tvarką žadantis įvesti kandidatas į šalies vadovus daugumai lietuvių ko gero priminė nostalgiją “seniems geriems Sovietiniams laikams”, kai kažkas viską už tave neva padarys, kai bus kam pasiskųsti, kai bus kas pagąsdina ir pagrūmoja…
Pasirodė, kad išorė mūsų jau vakarietiška, bet vidus – dar toli Rytuose…
