"Pasiūlymus gaunu ne tik raštu, bet ir SMS žinutėmis", - sakė R.Šukys.
Siūlyme inicijuoti apkaltą turi būti nurodytas konkretus asmuo, jam formuluojamas kaltinimas, argumentai, svarbiausi faktai, įrodymai ar jų šaltiniai.
Praėjusią savaitę darbo grupė preliminariai nusprendė, jog apkalta prezidentui gali būti inicijuota pagal visus tris Konstitucijoje ir įstatymuose numatytus punktus - šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą bei įtarimą padarius nusikaltimą.
Darbo grupė remiasi praėjusią savaitę Seimo patvirtintomis parlamentinės tyrimo komisijos išvadomis, kurios teigė, jog prezidentas R.Paksas "buvo ir yra pažeidžiamas", ir tai sudaro grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Komisija taip pat konstatavo, jog Prezidentūrai ir prezidentui darė įtaką 1,2 mln. litų R.Pakso rinkimų kampanijai paaukojusios bendrovės "Avia Baltika" vadovo Jurijaus Borisovo, taip pat Rusijos kompanijos "Almax", prezidentas ir kai kurie jo patarėjai darė neleistiną įtaką įmonių privatizavimui ir atskiriems verslo subjektams, per prezidentą ir jo patarėjus "nutekėdavo" įslaptinta informacija.
Apkaltai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau kaip 36 parlamentarų parašus. Tikimasi, jog po siūlymu inicijuoti apkaltą pasirašys gerokai daugiau Seimo narių, gal būt net 85 parlamentarai - tiek balsų reikia prezidentui atstatydinti.
Taip būtų siekiama pademonstruoti prezidentui Seimo nusiteikimą. Valdančiųjų Lietuvos socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderiai premjeras Algirdas Brazauskas ir Artūras Paulauskas paragino prezidentą atsistatydinti nelaukiant apkaltos.
Prezidentui atsisakius atsistatydinti valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos ir Naujosios sąjungos, taip pat opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Liberalų ir centro frakcijos sudarė bendrą darbo grupę apkaltos tekstui parengti.
Parengus tekstą ir surinkus parašus Seimas turi sudaryti specialią parlamentinę komisiją, kurios dalį - nuo trečdalio iki pusės - narių turi sudaryti profesionalūs teisininkai.
Šiai komisijai nusprendus, jog yra pagrindas apkaltai, o parlamentui pritarus tokiai išvadai, Seime pradedamas apkaltos procesas, kuriam pirmininkauja Aukščiausiojo arba Konstitucinio Teismų pirmininkas.
Išklausęs apkaltos iniciatorių, liudininkų, asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimas balsuoja, ar pritarti kaltinimams. Jeigu nors vienam kaltinimui pritaria ne mažiau kaip 85 parlamentarais, kaltinamas asmuo turi atsistatydinti.
Apkalta prezidentui inicijuojama pirmą kartą Lietuvos istorijoje.
Anksčiau Seimas yra surengęs apkaltos procesą buvusiam krašto apsaugos ministrui ir Seimo nariui Audriui Butkevičiui, tačiau tuomet nepakako balsų atimti mandatą iš nuteisto parlamentaro.
