aA
Fizinės bausmės kaip auklėjimo plačiąja prasme priemonė kilo iš mūsų protėvių. Jos buvo suvokiamos kaip savaime suprantama ir sudėtinė auklėjimo proceso dalis ir plačiai taikoma tiek mokykloje, tiek armijoje, tiek šeimoje.
Konfliktas
Ir tik keičiantis požiūriui į žmogų, stiprėjant demokratinėms vertybėms ir pagarbai žmogaus teisėms, fizinės bausmės imamos vertinti kaip tam tikras neigiamas socialinis reiškinys, kuris ne tiek auklėja, kiek žaloja žmogų.

Tačiau iki šių dienų daugumoje šeimų fizinės bausmės yra laikomos papildoma vaiko auklėjimo priemone. Yra manoma, kad fizinės bausmės konkrečiau ir patikimiau ugdo geidžiamą vaiko vertybių sistemą ir užkerta kelią daugeliui neigiamų socialinių pasekmių (įvairiems vaikų “paklydimams”).

Tuo tarpu fizinėms bausmėms nepritariantys teigia, jog tokia priemonė sukelia tik dar daugiau problemų ir neigiamų pasekmių. Jų nuomone, fizinę prievartą vaikystėje dažnai patiriantis vaikas kaupia keršto ir neapykantos jausmą, sunkiai bendrauja su kitais žmonėmis, jiems labai sunku įgyti pasitikėjimą, jie menkai suvokia savo vertę ir pan.

Ar fizinės bausmės yra auklėjimo priemonė laidoje bus bandoma aiškintis su vaikų psichiatru D. Pūru, Seimo nariu J. Veselka, „Gelbėkit vaikus“ generaline sekretore L. Trakinskiene, su pranciškonu broliu A. Peškaičiu ir kt.

„Laidą S“ žiūrėkite penktadienį 17.30. Laida kartojama pirmadienį 12.00 val.LTV, 20.00 LTV2. Laidą rengia studija “Masmeda” kartu su “Pilietinių iniciatyvų centru”.