Tuo tarpu dešiniosios Vakarų dažnai palankiai vertinamos partijos "Jabloko" ir "Dešiniųjų jėgų sąjunga" (DJS) neperžengia 5 proc. barjero. Rezultatai reiškia, kad liberalios partijos neturės didesnės įtakos Rusijos parlamente pirmą kartą nuo 1991 metų, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Net jei DJS ir "Jabloko" pavyks laimėti keletą vietų atskirose apygardose, naujajame parlamente jų balsai ištirps Kremlių remiančių blokų chore, pretenduojančiame į dviejų trečdalių daugumą.
Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kurios stebėtojai dirbo per sekmadienį įvykusius rinkimus, mano, kad jų rezultatai buvo iškreipti dėl valstybės spaudimo ir kai kuriems dalyviams teiktos pirmenybės. "Per šiuos rinkimus milžiniškas spaudimas ir galimybės naudotis valstybės resursais bei pastatais nulėmė, kad rezultatai buvo labai iškreipti", - periją Maskvoje sakė ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Bruce'as George'as (Briusas Džordžas).
"Platus administracinių resursų naudojimas ir žiniasklaidos vykdomas favoritizmas "Vieningosios Rusijos" naudai sudarė nepalankią aplinką kitoms partijoms ir kandidatams", - sakė ESBO PA vadovas.
Į Dūmą patekusios partijos nesutinka su tarptautinių stebėtojų pateikiamu rinkimų vertinimu. "Vieningoji Rusija", bloko "Tėvynė" ir Liberalų demokratų partijos (RLDP) atstovai teigia, kad tokią tarptautinių stebėtojų išvadą pirmiausia padiktavo tai, kad liberaliosios partijos "Jabloko" ir Dešiniųjų jėgų sąjunga (DJS) nesugebėjo patekti į Valstybės Dūmą.
Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) sąraše įrašytas Aleksejus Ostrovskis pareiškė, kad "Rusija turi savo demokratiją; ir tai visiškai nereiškia, kad šalis pasisako už autoritarizmą, tačiau su Rusijos tradicijomis reikia skaitytis".
Tuo tarpu Vladimiras Putinas pirmadienį sakė, kad parlamento rinkimai buvo dar vienas žingsnis į priekį stiprinant Rusijoje demokratiją ir paragino vyriausybę "konstruktyviai" dirbti su naująja Dūma. "Šie rinkimai - dar vienas žingsnis stiprinant demokratiją Rusijos Federacijoje", - aukštiems pareigūnams sakė prezidentas ir pridūrė, kad tie, kurie pralaimėjo sekmadienio rinkimus, vis tiek galės dalyvauti šalies politiniame gyvenime.
"Iki rinkimų tai buvo aišku nedaugeliui, bet dabar rinkėjai parodė, kad senoji politinė sistema, pagrįsta marksistinėmis dešiniojo ir kairiojo sparnų dogmomis, išsemta. Prasideda nauja politinė epocha, ir partijos, kurios nepateko į Dūmą, turi į tai žiūrėti ramiai ir suprasti, kad jų istorinė misija baigta", - pirmadienį sakė prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Vladislavas Surkovas.
Sekmadienio vakarą Rusijos "NTV" kanalu transliuotoje laidoje DJS atstovai pripažino, kad didžiausia jų klaida buvo tai, kad rinimams jie nesusijungė su "Jabloko", ir tokiu būdu nė viena iš šių partijų neteko galimybės daryti Dūmoje įtaką.
DJS atstovas Anatolijus Čiubaisas, "newsru.com" teigimu, po pralaimėjimo vėl ketina siekti dešiniųjų partijų jungimosi. Prieš rinkimus jis teigė, kad bet kokios sąjungos su "Jabloko" galimybės išnyko ir DJS jungsis su kitomis partijomis.
Prieš 1999 metais vykusius visuotinius rinkimus įkurta "Vieningosios Rusijos" partija dabar 450 vietų parlamente gali gauti 222 mandatus.
Liberalų demokratų partijai, kurios vadovas Vladimiras Žirinovskis žadėjo parlamente bendradarbiauti su "Vieningąja Rusija", gali atitekti 38 vietos, o "Tėvynė" gali gauti iki 37 vietų. Nors "Tėvynė" tvirtina, jog yra nepriklausomas judėjimas, manoma, jog ją Kremlius įkūrė norėdamas atimti balsų iš komunistų, kurių pozicijos per šiuos rinkimus gerokai susilpnėjo.
Jei "Tėvynė" balsuotų kartu su "Vieningąja Rusija" ir liberalais demokratais, kartu jie turėtų 297 balsus. Iki dviejų trečdalių daugumos Dūmoje, 300 vietų, šioms partijoms trūktų vos trijų balsų.
Dešiniosios partijos ištrinamos iš politinio žemėlapio
Paaiškėjus, jog dešiniosios partijos nepateko į Dūmą, įtakinga politologė Olga Kryštanovskaja, tyrinėjanti Rusijos politinę sistemą, teigė, kad "demokratinis judėjimas buvo nusilpnintas, nukirsdintas, sunaikintas", - sakė ji.
Iš diskusijų parlamente dings ir jų ginami prioritetai: vakarietiška ekonomikos reforma, pilietinės laisvės, nepriklausoma žiniasklaida bei karo Čečėnijoje kritika.
"Dūma be "Jabloko" ir DJS - tai absoliuti katastrofa", - sakė Sergejus Grigoriancas iš fondo "Glasnost".
"Tie, kas gina žmonių pasirinkimą, nepriklausomą spaudą, nepriklausomus teismus, valdžių atskyrimą, kurie visada kalbėjo apie bendradarbiavimą su Europa ... jie Valstybės Dūmoje bus mažuma", - pareiškė DJS lyderis Borisas Nemcovas.
"Atsakomybė už liberalių partijų pralaimėjimą visiškai tenka jų lyderiams", - teigė politikos apžvalgininkas Glebas Pavlovskis.
Dalis problemos glūdi tame, jog DJS sukūrė verslą remiantys ekonomikos reformatoriai iš Boriso Jelcino administracijos, atsakingi už pirmaisiais posovietiniais metais vykdytas ekonomikos reformas, įskaitant neskaidrų privatizavimą.
"Jabloko" lyderis Grigorijus Javlinskis, du kartus kėlęs savo kandidatūrą prezidento rinkimuose, atsiribojo nuo privatizacijos, kuri sukūrė nedidelį pasakiškai turtingų oligarchų luomą, o daugumą rusų įstūmė į skurdą. "Jabloko" tai pat tik iš dalies kritikuoja 1999 metais pradėtą antrąjį karą su Čečėnija.
Abi partijos gaudavo lėšų iš Michailo Chodorkovskio, šiuo metu kalėjime laikomo buvusio naftos milžinės "Yukos" vadovo, kuris jas finansavo tikėdamasis užkirsti kelią prezidentui Vladimirui Putinui įgyti parlamente konstitucinę dviejų trečdalių daugumą.
Prognozuojami pakeitimai Konstitucijoje
Apžvalgininkų teigimu, dviejų trečdalių daugumą turintis blokas atvertų V.Putinui galimybę inicijuoti Konstitucijos pataisų priėmimą, ir jis įgytų šansą vadovauti šaliai daugiau negu dvi Konstitucijos dabar leidžiamas kadencijas. Jo pergale ir antra kadencija pavasarį vyksiančiuose rinkimuose beveik niekas neabejoja.
Jau prieš kelerius metus pradėta kalbėti, kad Kremlius suinteresuotas pakeisti kai kurias pamatines Konstitucijos nuostatas, konkrečiai - prezidento valdymo terminą ir šalies padalijimą į regionus. Šiuos spėliojimus patvirtino Kremliaus stiprinama regioninė valdžios vertikalė, mažinami Federacijos Tarybos įgaliojimai, taip pat įvairių politikų skelbiama nuomonė, kad naudinga pratęsti prezidento įgaliojimus, pavyzdžiui, nuo ketverių ir septynerių metų.
Dabartinė konstitucija - išdava daugiau kaip prieš dešimtmetį pasiektų vykdomosios valdžios ir regionų elito kompromisų per patį Kremlius ir Aukščiausiosios Tarybos konfliktą, kuris baigėsi parlamento išvaikymu ir konstitucinės santvarkos pakeitimu.
Tačiau pernelyg sustiprėjus regionų lyderiams Kremlius nuolat buvo priverstas daryti nuolaidas, kurios galiausiai stabdė daugelio siūlymų įgyvendinimą, konkrečiai - tokiose srityse kaip valstybinių monopolijų pertvarkymas, biudžeto ir butų bei komunalinio ūkio sistemos reformos.
V.Putinas ne kartą atmetė visus spėliojimus, kad Kremlius ketina keisti Konstituciją, o esant ankstesnei Valstybės Dūmos, kurioje Kremlius neturėjo konstitucinės 300 balsų daugumos, sudėčiai, prezidento administracijos rankos buvo surištos.
Komunistų po rinkimų laukia "antra mirtis"
Pastarąjį dešimtmetį Komunistų partijai vadovavęs Genadijus Ziuganovas apkaltino Kremlių, kad jis, manipuliuodamas žiniasklaidos priemonėmis, nutildė komunistus ir prisidėjo prie prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų pergalės.
Jo skundai dėl žiniasklaidos šališkumo atrodo pagrįsti. Valstybinė žiniasklaida liaupsino proprezidentinę partiją "Vieningoji Rusija", už kurią balsavo beveik 40 proc. rinkėjų, ir nepatraukliai vaizdavo komunistus.
Tačiau G.Ziuganovo protestai turbūt nebeišgelbės partijos - tokios, kokia ji yra dabar. Ji prarado didžiausios frakcijos Dūmoje pozicijas ir dabar turės apie 12 proc. rinkėjų balsų - gerokai mažiau nei 24 proc., kuriuos ji buvo užsitikrinusi per 1999-ųjų rinkimus.
G.Ziuganovo pritarimas rinkos reformos visada atrodė apsimestinis. Jam nepavyko įsiteikti besiformuojančiai vidurinei klasei, o flirtas su turtingaisiais verslininkais atstūmė pagrindinius jo partijos rinkėjus - komunistus veteranus ir neturtinguosius. "Mano tėvas pasakytų, kad nebėra nieko, kas būtų panašu į Sovietų Sąjungą ir niekada nebebus", - praėjusią savaitę per rinkimų kampaniją lankydamasis pramoniniame Tverės mieste gamyklų darbininkams sakė jis ir pridūrė, kad jo tėvas yra teisus.
"Tėvynė" užsimoja prieš oligarchus
Rusijos blokas "Tėvynė", kuris kairuolišką ekonomikos politiką derina su nacionalizmu, tvirtina ketinąs kovoti su oligarchais ne politiniais, o pirmiausia ekonominiais metodais, ir griežtinti politiką dėl tėvynainių užsienyje. Interviu pirmadienį vienas šio bloko pirmininkų Dmitrijus Rogozinas pranešė, kad "Tėvynės" nariai, išrinkti deputatais, ketina pirmiausia iškelti klausimą dėl galimybės "imti gamtinių išteklių rentą ir pateikti Dūmai svarstyti atitinkamą įstatymo projektą".
Tarp kitų "Tėvynės "įstatymų leidybos iniciatyvų numatoma griežtinti išvežamos į užsienį valiutos kontrolę", - pažymėjo jis. Be to, bloko atstovai ketina siekti pakeisti pajamų mokesčio skalę: ši skalė turi būti progresyvinė, tai yra kuo turtingesnis žmogus, tuo didesnį mokestį jis turi mokėti.
Be to, pabrėžė jis, "mes ryžtingai sieksime, kad būtų pakeista Rusijos politika dėl mūsų tėvynainių užsienyje - ši politika turi būti griežtesnė".
Tarp svarbiausių būsimos frakcijos Dūmoje prioritetų D.Rogozinas taip pat nurodė būtinybę "kurti mūsų šaliai palankesnį klimatą Rusijos kaimynystėje esančiose valstybėse".
