aA
Popiežius Benediktas XVI sekmadienį savo vizitą Kipre užbaigė atkreipdamas dėmesį į Artimuosius Rytus - jis paragino nutraukti kraujo liejimą šiame regione ir akcentavo vietos krikščionių padėtį. Per mišias, kurios vyko sporto arenoje netoli Kipro sostinės, pontifikas meldėsi už spalį įvyksiančio Artimųjų Rytų vyskupų sinodo dėl šio regiono problemų sėkmę.
Popiežius Benediktas XVI
Popiežius Benediktas XVI
© AFP/Scanpix

Benediktas XVI išreiškė viltį, kad tas susitikimas "padės sutelkti tarptautinės bendrijos dėmesį į krikščionių Artimuosiuose Rytuose, kurie kenčia dėl savo įsitikinimų, padėtį, kad būtų galima rasti teisingus ir ilgalaikius sprendimus konfliktams, keliantiems tiek daug vargų".
"Šiuo sunkiu klausimu kartoju savo asmeninį prašymą (dėti) skubias ir suderintas tarptautines pastangas esamai įtampai Artimuosiuose Rytuose išspręsti, ypač (tol), kol tokie konfliktai neišprovokavo didesnio kraujo liejimo", - sakė popiežius.

Mišiose dalyvavo maždaug 10 tūkst. žmonių, tarp jų - kipriečiai ir maldininkai iš Sirijos, Jordanijos, Libano. Daugelis tikinčiųjų mojavo savo šalių ir Vatikano vėliavomis.

Minioje taip pat buvo daug darbuotojų migrantų iš Indijos, Šri Lankos ir Filipinų, kurie daugiausia ortodoksiškame Kipre sudaro didelę katalikų tikinčiųjų dalį.

Šie pontifiko komentarai atspindi temą, išdėstytą Romoje įvyksiančio minėto sinodo darbo dokumente, kurį jis po mišių pristatė regiono vyskupams.

Pateikdamas dokumentą Benediktas XVI išreiškė viltį, kad regiono krikščionys gali gyventi "taikiai ir darniai su ... (savo) kaimynais žydais ir musulmonais".

Be to, pabrėždamas krikščionių patirtus "didžius išmėginimus" ir jų "neįkainojamą vaidmenį", popiežius išreiškė viltį, kad jų "teisės, tarp jų - teisė į garbinimo ir religijos laisvę, bus vis labiau gerbiamos".
Dokumente sakoma: "Regione, kur trijų monoteistinių religijų sekėjai per amžius gyveno kartu, krikščionims būtina gerai pažinti savo kaimynus žydus ir musulmonus, jei jie nori visuomenės, kaip visumos, labui bendradarbiauti su jais religijos, socialinės sąveikos ir kultūros srityse".

Dokumente taip pat nurodomos kliūtys, trukdančios pasiekti šį tikslą. Turint omenyje radikalųjį islamą, jame sakoma, kad dėl "šių ekstremistinių srovių, (kurios) aiškiai (yra) grėsmė visiems - krikščionims, žydams ir musulmonams, reikia bendrų veiksmų".

Dokumente atskirai paminimas Izraelio ir palestiniečių konfliktas, kuris vėl paūmėjo prieš kelias dienas, kai izraeliečių komandosai surengė reidą prieš pagalbos laivų flotilę, bandžiusią pralaužti Gazos Ruožo blokadą. To reido metu žuvo devyni aktyvistai turkai.

"Įvairiopa įtampa Artimuosiuose Rytuose yra Izraelio ir palestiniečių konflikto atšaka. Drąsiai atmesdami smurtą, nesvarbu, kokia jo kilmė, krikščionys turi įdėti specialų indėlį teisingumo ir taikos srityje ir pasiūlyti sprendimus, kuriuos galima pasiekti tik dialogu, - dokumente pažymi popiežius. - Izraelio (vykdoma) palestiniečių teritorijų okupacija kuria sunkumus kasdieniame gyvenime, kliudo judėjimo laisvei, ekonomikai ir religiniam gyvenimui".

Patekti į šventas regiono vietas galima tik su kariškių leidimais.
Be to, "tam tikros fundamentalistinės krikščionių teologijos naudojosi Šventraščiu tam, kad pateisintų Izraelio (vykdomą) Palestinos okupaciją, paversdamos arabų krikščionių padėtį dar opesniu klausimu".

Dokumente taip pat reiškiamas susirūpinimas dėl mažėjančio krikščionių, kurie ir taip jau yra mažuma, skaičiaus ir dažnai sunkių socialinių bei ekonominių sąlygų, kurios verčia daugelį krikščionių emigruoti.
"Jų išnykimas nuskurdintų pliuralizmą, kuris visuomet buvo būdingas Artimųjų Rytų šalims", - apgailestaujant dėl galimo "krikščionių balso" praradimo sakoma jame.

Benedikto XVI vizitas Kipre yra pirmasis bet kokio popiežiaus apsilankymas šioje ortodoksiškoje valstybėje, be to, tai yra pirmasis paties Benedikto XVI apsilankymas joje.

Nors pontifikas savo vizitą apibūdino kaip piligriminę kelionę, kurios pagrindinė tema yra tikėjimas, jis vis dėlto išreiškė susirūpinimą dėl Kiprą persekiojančių politinių problemų.

1974 metais į šią Viduržemio jūros šalį įsiveržė Turkija, taip reagavusio į Kipro graikų perversmą, kurio tikslas buvo susivienijimas su Graikija. Nuo to laiko šiaurinis salos trečdalis yra okupuotas turkų karių.

Prezidentas Demetris Christofijas ir Kipro Ortodoksų Bažnyčios galva arkivyskupas Chrizostomas II ragino popiežių pasimelsti už salos padalijimo nutraukimą.

Benediktas XVI išreiškė viltį, kad kipriečiai drauge su tarptautine bendrija "savo salos ateities vardan" gali išspręsti dar "likusius jums bendrus ir susirūpinimą keliančius dalykus".

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.