Beatifikavimo mišioms Varšuvos Pilsudskio aikštėje, itin simbolinėje vietoje, kur 1979 metais ką tik popiežiumi išrinktas lenkų tautybės Jonas Paulius II aukojo istorines savo pirmosios piligriminės kelionės į tuomet dar komunistinę Lenkiją mišias, vadovavo Vatikano Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato. Mišiose dalyvavo 120 vyskupų ir 1,3 tūkst. kunigų, taip pat - šimtametė J.Popieluszkos motina Marianna.
Benediktas XVI į beatifikacijos ceremoniją Varšuvoje neatvyko, bet kalbėdamas po aukotų mišių daugiausia ortodoksiškame Kipre, kur lankėsi su istoriniu vizitu, pagerbė kunigą J.Popieluszką.
"Tegu jo pavyzdys ir jo užtarimas uždega kunigystės entuziazmą ir pripildo tikinčiuosius meilės", - lenkų kalba pasakė Katalikų Bažnyčios galva.
"Jo liepsninga tarnystė ir jo kankinystė yra ypatingas gėrio pergalės prieš blogį simbolis", - pridūrė Benediktas XVI.
Po mišių buvo surengtos eitynės, kurių dalyviai palydėjo kunigo palaikus į Dieviškosios Apvaizdos šventovę - naują įspūdingą bažnyčią pietiniame Vilanovo priemiestyje, maždaug už 12 km nuo Pilsudskio aikštės.
Varšuvos arkivyskupas Kazimierzas Nyczas prognozavo, kad beatifikavimo mišiose dalyvaus maždaug 250 tūkst. lenkų.
J.Popieluszka, kuris savo "mišiose už Tėvynę" propaguodavo laisvės vertybę, prisimenamas kaip viena pagrindinių istorinių kovos su komunizmu figūrų. Jo paskelbimas palaimintuoju gali sudaryti sąlygas ir vėlesnei jo kanonizacijai.
"Mes juo labai didžiuojamės, jis buvo labai geras ir drąsus žmogus", - sakė 57 metų buhalterė Wieslawa Nowak.
"Jis skelbė tiesą ir buvo nužudytas už tiesos skelbimą", - sakė ši moteris, kuri ankstyvą rytą išvyko į Varšuvą iš Grajevo, esančio netoli tos vietos, kur gimė J.Popieluszka.
Kunigu J.Popieluszka labai didžiuojasi daugelis lenkų ir Lenkijos Katalikų Bažnyčia, kuri šioje šalyje gerbiama ir dėl opozicijos komunizmui. Bene geriausiai tai kovai su komunizmu atstovauja velionis lenkų tautybės popiežius Jonas Paulius II, kuriam priskiriami nuopelnai padėjus įveikti komunizmą visoje Rytų Europoje.
J.Popieluszkos, kuris tarnavo Šv.Stanislovo Kostkos bažnyčioje Varšuvos Žolibožo priemiestyje, pamokslai, kuriuose būdavo kalbama apie laisvę ir Jono Pauliaus II mokymą, 9-ojo dešimtmečio pradžioje, kai komunistų valdžia gniuždė opoziciją, pritraukdavo didžiules minias.
Režimas reagavo J.Popieluszkos persekiojimu ir 1984 metų spalio bandymu nužudyti, kuris turėjo atrodyti kaip automobilio avarija.
Po dviejų savaičių, 1984-ųjų spalio 19-ąją, po paskutinių jo aukotų mišių Bydgoščiaus mieste Lenkijos centriniame regione, trys slaptieji agentai pagrobė 37 metų kunigą ir jo vairuotoją.
Nukankinto dvasininko kūnas vėliau buvo įmestas į Vyslos upę už 120 kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos.
Vairuotojo atpažinti tie trys dėl kunigo mirties tiesiogiai atsakingi slaptieji agentai buvo nuteisti kalėti nuo 14 iki 25 metų, tačiau joks aukšto rango pareigūnas nebuvo pripažintas kaltu. Du slaptosios tarnybos generolai buvo teisiami, bet dėl įrodymų trūkumo jie galiausiai buvo išteisinti.
Kaip antikomunistinės profesinės sąjungos "Solidarumas" kapelionas, J.Popieluszka simbolizavo taikią opozicijos kovą su Lenkijos totalitariniu komunistų režimu. Propaguodamas tik taikų priešinimąsi komunistų režimui, jis ragino tikinčiuosius "įveikti blogį gėriu".
Jo nužudymas sukėlė masinį pasipiktinimą, o jo laidotuvėse dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių - tai buvo laikoma masiniu nepritarimo komunistų režimui pademonstravimu. Valdžia atliko spartų teismo procesą ir nuteisė keturis saugumo tarnybos karininkus. Visi jie jau yra išėję į laisvę.
1988 metais lenkų kino režisierė Agnieszka Holland pastatė filmą "Nužudyti kunigą" (To Kill A Priest), kuriame J.Popieluszką suvaidino Christopheris Lambertas.
2001 metais Vatikanas pradėjo J.Popieluszkos beatifikacijos procesą, o 2008-aisiais popiežius sutiko jį paspartinti. Praėjusių metų gruodį popiežius pasirašė dekretą dėl Dievo tarno J.Popieluszkos kankinystės.
Kadangi J.Popieluszka buvo pripažintas kankiniu, jo beatifikacijos bylai nereikėjo stebuklo įrodymų.
Kunigo beatifikavimo procesas buvo pradėtas 1993 metais. Praėjusiais metais Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis "Solidarumo" kapelionui po mirties suteikė aukščiausią šalies apdovanojimą - Baltojo Erelio ordiną.
