- Iš kur kilęs Sandrutės tėvas?
- Jis iš Ganos, tačiau jau labai seniai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Beje, jo odos spalva žymiai tamsesnė nei mano dukros.
- Negi nė kiek neabejojote ir nebijojote, jog susilauksite kitokios spalvos vaikelio, juk rasinio pakantumo vis dar trūksta?
Visiškai dėl to nesukau ir nesuku galvos. Viskas priklauso nuo žmogaus. Jei mano dukros tėvas dabar norėtų gyventi kartu su mumis, aš puikiai pritapčiau prie jo aplinkos, tačiau jis ne kartu, tiesiog taip nutiko. Dešimt metų gyvenau Izraelyje, buvau ištekėjusi už žydo.
Švenčiau jų šventes, žinojau kaip elgtis, valgiau ir pati gaminau jų maistą, manęs visiškai netrikdė jų gyvenimo būdas ir taisyklės. Išsiskyriau tikrai ne todėl, kad vyras buvo žydas, tiesiog jo charakteris buvo sunkus. Meilei nesvarbu jokios spalvos. Garsi manekenė Heidi Klum taip pat ištekėjusi už juodaodžio dainininko Sealo, juk jie negimdytų vaikų, jei nemylėtų vienas kito.
- Ar Sandros tėvas domisi vaiko likimu?
- Kartais paskambina, kartais aplanko, jam savotiškai įdomu. Žinot, aš pastebėjau, kad labai daug juodaodžių mėgsta meluoti, nebūtinai piktybiškai, tai tiesiog yra jų kraujyje. Jie mėgsta mylėti daug moterų, suktis tarp jų. Tai tik mano pastebėjimai, bet juk visose tautose tokių vyrų yra, aš net neabejoju. O gal tiesiog laimės vyrams neturiu – spalvoti ar nespalvoti, prie manęs limpa blogi vyrai... Be to, dabar man ne vyrai galvoje, o mano angelėlis.
- Matau, jog Jūsų nekankina rasiniai prietarai?
- Gal juodaodžių baimė pas mus likusi iš anksčiau? Mano draugė mane traukdavo mane per dantį, tiesiai šviesiai sakydavo, kad jau su „juodžiu“ niekada neprasidėsianti. Ir ką jūs manote? Sutiko tokį „juodį“ ir įsimylėjo iki ausų. Niekada nespjauk į vandenį, kaip sakoma. Aš irgi negalvojau apie kitokios spalvos žmogų, o ėmė ir nutiko. Gal kažkas iš aukščiau mus suvedė, kad gimtų mano angeliukas.
- Kokia gimė Sandra?
- Truputį šviesesnė, nei dabar. Aš taip jos laukiau, man buvo labai įdomu, kokia ji bus. Ne dėl spalvos bijojau, o kad nepaveldėtų mano didokos nosies (juokiasi). Dabar su kiekviena diena ji man vis gražesnė ir gražesnė. Svajoju, kad užaugtų graži, protinga, kad išmoktų puikiai šokti ir dainuoti, kad užsiimtų tuo, ko pati neturėjau galimybių daryti vaikystėje. Norėjau tapti tikra žvaigžde, bet nepavyko, gal Sandrai pavyks. Mano mama neleido užsiimti menais, nes manė kad muzikinis išsilavinimas niekam nereikalingas. Tikiuosi, savo dukrai sugebėsiu suteikti tinkamą išsilavinimą.
- Ar močiutė jau matė anūkę?
- Kol kas tik nuotraukose, dabar laukiame Sandrutės paso ir važiuosime į Lietuvą. Močiutė laukia nesulaukia anūkėlės, nors iš pradžių teko ją „specialiai paruošti“. Reikėjo paplušėti iš peties! (juokiasi) Mano mama iš pradžių labai prieštaravo, reikalavo, kad susirasčiau vyruką lietuvį.
Gyniau savo nuomonę, sakiau, jog niekas manęs neprivers. Mama irgi neklausė patarimų jaunystėje, anksti ištekėjo už armėno, ne už lietuvio. Ir brolio atsargiai klausiau: „Kaip reaguotum, jei mūsų šeimoje atsirastų mulatas?“ Brolis patikino, jog tikrai nebus prieš, sakė, kad šeima nuo to tik taps įdomesnė. Netgi mano diedukai, senučiukai - ir tie neprieštaravo. Mama neseniai paskambinusi pasakojo mačiusi mūsų miestelyje keletą tokių vaikų kaip Sandra, sakė, kad aš jau tokia ne viena.
- Londone tolerancijos daugiau, o ar nebaisu bus grįžti į gimtinę, ar nesijaudinate, jog vaikui teks išgirsti visokiausių žodžių?
- Aš net negalvoju apie grįžimą į Lietuvą. Nematau joje savo ateities, o juo labiau savo dukros ateities. O dėl žiaurių žodžių – vaikai gali būti žiaurūs, pati tai patyriau mokykloje. Mane nuolat žemindami vadino armėne, nors tėvo bruožų išties nedaug paveldėjau. Esu labiau panaši į lietuvaitę. Girdėjau, kad to žiaurumo pakanka ir čia, Anglijoje. Visur jo yra, tačiau šioje šalyje labai padedama vienišoms mamoms, čia visai kitoks požiūris nei Lietuvoje. Noriu įleisti šaknis Anglijoje, pagaliau sutikti savo antrą pusę, gal kada pavyks.
- Kokiomis kalbomis kalba Sandra?
- Anglų ir lietuvių jau moka. Dukters tėvas neprieštarauja, kad mokyčiau kalbėti lietuviškai, sakė, geriau jau tegul turi lietuviškas šaknis, nei pasidarys panaši į anglus. Jis davė mergaitei savo pavardę, tačiau paso dabar laukiame lietuviško. Kai važiavome su mergaite į Lietuvos ambasadą, nepastebėjau nė vieno kreivo žvilgsnio, visi buvo draugiški, kalbino, gyrė, kad Sandra tikra gražuolė. Ambasados darbuotojai klausė, ar tai bus naujoji lietuvaitė.
Manau, kad maišyti vaikai visada būna talentingesni. Pažiūrėkite, kaip gražiai juda juodaodžiai – jie tokie lankstūs (Sandra tuo metu beveik padaro špagatą), puikiai dainuoja, kiek daug yra talentingų žmonių, kam juos niekinti?
- Sandros plaukai labai garbanoti, nesunku juos prižiūrėti?
- Turėjau su jais daug vargo, kol nesužinojau kaip teisingai prižiūrėti. Nupirkau paprastą vaikišką šampūną ir ploviau galvytę. Plaukai tapo nepaprastai sausi, iššukuoti buvo beveik neįmanoma, tuomet nukeliavau į afrikiečių parduotuvę, kurioje prekiaujama jiems skirtomis higienos prekėmis, pasitariau su pardavėjau ir nupirkau šampūną su kondicionieriumi bei kremą, specialiai pritaikytą jų plaukams. Kiekvieną dieną tepu plaukučius tuo kremu, tada jie gražiai sugula garbanėlėmis, lengva šukuoti. Jei nesinaudočiau specialiomis priemonėmis, jos plaukai būtų kaip koks debesėlis virš galvos. Aš įsivaizdavau, kad gims tokia mulatė juodais banguojančiais kaip mano plaukais. Tokia, beje, ir buvo, kol nenukirpau.
- Jos oda turbūt taip pat reikalauja specialios priežiūros?
- Kol kas didelių problemų neturim. Tuoj po gimdymo ant odos atsirado baltų dėmelių, tačiau bėgant laikui išnyko. Gal visiems vaikams mulatams taip būna, nežinau. Vienas pažįstamas juodaodis rekomendavo specialų kremą, jų taip pat galima įsigyti afrikiečių parduotuvėse. Apskritai jie labai gausiai tepa kūną įvairiausiais kremais, ateis laikas - išsiaiškinsiu, kokių ir kodėl reikia. Taip pat turbūt teks pasidomėti ir juodaodžiams skirta kosmetika, juk auga panelė gražuolė, norės ir pasidažyti, mano blyškūs šešėliai jai netiks. Aš šioje srityje turėsiu praplėsti savo akiratį. To linkėčiau ir kitiems.
