„Komisija, įvertinusi žiniasklaidos priemonių pateiktą informaciją, nusprendė pradėti tyrimą dėl prezidentės vyriausiosios patarėjos S. Cirtautienės veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms“, – teigiama VTEK pranešime.
Kaip skelbė DELFI, patarėja buvo deleguota į darbo grupę, kuriai teko atrinkti geriausią pretendentą į ESTT, ir dalyvavo jos posėdyje. Įvairių institucijų atstovai nusprendė, kad Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. E. Jarašiūnas labiausiai tinkamas tapti teisėju. Jo kandidatūrą jau palaimino Vyriausybė. Prieš priimant galutinį sprendimą reikalinga ir prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonė.
S. Cirtautienė dėsto žinomo teisininko, buvusio Konstitucinio Teismo teisėjo vadovaujame fakultete, Civilinės ir komercinės teisės katedroje. Ji teigė darbo grupės posėdyje informavusi, kad tiek su E. Jarašiūnu, tiek su dar vienu pretendentu turėjo ar tebeturi darbinių santykių.
„Lietuvoje teisininkų grupė nėra didelė, vieni su kitais esame kaip nors susiję. Tačiau iškėliau klausimą, ar man reikėtų kažką daryti. E. Jarašiūnas yra fakulteto dekanas, o ne katedros vedėjas, todėl tiesioginių pavaldumo santykių neturime, sprendimus dėl manęs priima arba katedros vedėjas, arba rektorius. Paprastai kalbant, E. Jarašiūnas yra eilinis bendradarbis, kokių universitete yra daug“, – DELFI sakė prezidentės patarėja.
„Balsuodama reiškiau ne savo nuomonę, o prezidentės valią. Nesu laisvo mandato žmogus“, – pabrėžė S. Cirtautienė. „Darbo grupės nuomonė tėra rekomendacinio pobūdžio, paremta dokumentais. Buvo diskusija, bet nusprendėme, kad problemų neturėtų būti, ir nedarėme absurdo“, – pridūrė ji.
„Valstybės tarnyboje dirbančio asmens veiksmai neturi kelti abejonių. O šiuo atveju yra rimtų abejonių“, – DELFI teigė VTEK sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas,
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą, valstybės tarnautojui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Taip vadinama situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą, kuris susijęs ne tik su jo pareigomis, bet ir privačiu interesu. Pavyzdžiui, valstybės pareigūnas dalyvauja darbo grupių, komisijų, komitetų veikloje, rašo raštus, rengia įsakymus, atstovauja, tarpininkauja, vizuoja dokumentus.
Kilus interesų konfliktui, jo išvengti galima, pavyzdžiui, nusišalinus nuo klausimo sprendimo. Tokie argumentai, kaip „visi žinojo apie mano privatų interesą“, „posėdžio pirmininkas manęs nenušalino“, „niekas nereikalavo, kad nusišalinčiau“, „nebalsavau, susilaikiau, dalyvavau pasyviai, mano balsas nieko nelėmė“, „nedalyvavau galutinėje stadijoje“, „sprendimas buvo naudingas viešajam interesui, visai bendruomenei“, „balsuota už visą sąrašą“, „atstovavau savo rinkėjams“, esą nėra pagrindas nepaisyti galiojančios tvarkos.
