"Ukrainos laikymasis nedalyvavimo blokuose politikos reiškia Ukrainos nedalyvavimą karinėse politinėse sąjungose ir prioritetą dalyvauti tobulinant ir plėtojant Europos kolektyvinio saugumo sistemą", - sakoma įstatymo projekte "Dėl vidaus ir užsienio politikos pagrindų".
Ukraina dar 2003 metais priėmė įstatymą, pagal kurį Kijevas užsibrėžė tikslą tapti Šiaurės Atlanto aljanso nare ir 2008 metais tikėjosi gauti kvietimą, bet NATO šalys priėjo prie nuomonės, kad Ukraina nesubrendo narystei ir pasiūlė jai įvykdyti būtinas ekonomikos ir karines reformas, kad ji atitiktų organizacijos reikalavimus.
Papildomas sunkumas buvo ir nepakankamas ukrainiečių pritarimas narystei Aljanse, tik maždaug 20 proc. jų pareiškė, kad remia prisijungimą prie NATO.
Atsisakymas narystės Aljanse planų buvo V.Janukovyčiaus, maniusio, kad siekis įstoti į NATO apsunkina Kijevo ir Maskvos santykius, viena rinkimų kampanijos nuostatų.
Kremlius, tradiciškai manantis, kad buvusios SSRS respublikos yra jo įtakos zona, neigiamai vertino Kijevo planus įstoti į NATO. Įtampa Rusijos ir Ukrainos santykiuose padidėjo prezidentaujant Viktorui Juščenkai, pareiškusiam, kad narystė NATO neturi alternatyvos.
Tačiau atėjus į valdžią V.Janukovyčiui, Ukrainos užsienio reikalų ministras Konstiantynas Hryščenka aiškiai pareiškė, kad klausimas dėl siekio įstoti į NATO galutinai išbrauktas iš darbotvarkės.
Kijevas, tradiciškai teigęs, jog jam narystė NATO ir narystė Europos Sąjungoje yra tarpusavyje susijusios, dabar pareiškia, kad tik eurointegracija tebėra aktuali 46 mln. gyventojų turinčiai šaliai.
"Užtikrinti Ukrainos integraciją į Europos politinę, ekonominę, teisinę sistemą, siekiant tapti Europos Sąjungos nare", - sakoma įstatymo projekte.
Įstatymo projekte neminima Rusija, su kuria santykiai aktyviai atgaivinami, bet antradienį Saugumo tarybos posėdyje V.Janukovyčius pareiškė, kad Kijevo tikslas - "strateginė partnerystė" su rytine kaimyne.
