aA
Gegužės pabaigoje tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ paukštelis išskleidė sparnus skrydžiui link Vakarų Europos ir atskraidino čia įsikūrusiems tautiečiams du ypatingus Lietuvos kultūros atstovus – prozininką, dramaturgą, humoristą poetą Juozą Erlicką bei poetą, eseistą ir vertėją Vladą Braziūną. Gegužės 20-ą dieną poetai svečiavosi Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje, gegužės 21 d. Liuksemburge, o gegužės 22 d. savo skrydį po Europą jie baigė meilės ir meno sostinėje Paryžiuje.
„Poezijos pavasario“ paukštė aplankė Vakarų Europą
© Organizatorių archyvas

Nors, pasak satyriko J. Erlicko, poetai visai neskraidžioja it paukšteliai po Europą, kaip ne kuriems gali pasirodyti, o „Lietuvos valdžios yra tiesiog išsiunčiami į atokesnes šalis, kad nekenktų Lietuvos žmonėms“, visgi renginių organizatorius Europos lietuvių kultūros centras bei visi į juos susirinkusieji drįsta su šiuo teiginiu nesutikti.

2010 m. gegužės 20 d. vakarą Vokietijos Hiutenfeldo miestelyje esančioje Rennhofo pilies salėje vyko dviejų dalių kūrybinis vakaras, į kurį gausiai susirinko Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai bei Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) nariai. Vlado Braziūno pasirodymą lydėjo muzikinė programa, kurią atliko neseniai susikūrusi Vokietijos lietuvių grupė „c.l. duo“ („contemporary Lithuanian duo“), atstovaujama Gintaro Ručio ir Vaido Bruder.

„Repetavome apie pusę metų“ - apie atvykus į Vokietiją spontaniškai kilusį ir bene per pusdienį įgyvendintą projektą juokavo V. Braziūnas. Kanklėmis, birbyne, skudučiais, elektrine ir bosine gitaromis, pianinu ir saksofonu lydima V. Braziūno poezija, klausytojus užbūrusi nuostabia, beveik archaiška lietuvių kalba, piešiamais vaizdiniais ir patraukliu savitumu, įgijo ypatingos simbolikos.

Antrojoje vakaro dalyje žiūrovų širdis užkariavo kultinis Lietuvos satyrikas Juozas Erlickas. Didžiulėmis ovacijomis sutiktas poetas pasirodymo metu šmaikščiai analizavo įvairiausias asmeninio ir visuomeninio gyvenimo sferas – nuo darbo užsienyje patirčių iki moters ir vyro santykio specifikos, nuo betarpiškos meilės iki absurdiškos išdavystės.

Gyvenime kiek drovus satyrikas scenoje atsiskleidė kaip atviras, drąsus ir nuovokus kosmopolitas ir aštrus kritikas, priėmęs įvairius gyvenimo išbandymus, dirbęs verslininku, indų plovėju, manekenu, žmogumi voru ir net pardavinėjusiu savo kūno dalis.

Tiesa, pasak pačio poeto, dažniausiai tai būdavęs kumštis į dantis... Į valias prisijuokę ir geros nuotaikos ilgam pasisėmę Vokietijos lietuviai po pasirodymo dar turėjo galimybę smagiai praleisti laiką su svečiais, įsigyti jų knygų bei kompaktinių plokštelių.

2010 m. gegužės 21-os dienos popietę Liuksemburge Vladas Braziūnas Europos sąjungos komisijoje dirbantiems lietuviams vertėjams skaitė paskaitą apie literatūros ir ypač poezijos vertimą ir jo specifiką, na o vakarop Liuksemburgo lietuvių bendruomenę poetai pakvietė į poezijos vakaronę Europos institucijų Liuksemburge kultūros centre. Daugiau nei šimtas į jaukią kavinę-barą susirinkusių lietuvių šiltai priėmė poetus bei drauge keliavusius muzikantus, po renginio parodė jiems miestą, drauge pavakarieniavo.

Paskutiniu kuklaus poezijos pavasario paukštelio skrydžio po Europą tašku buvo pasirinkta LR ambasada Prancūzijoje, Paryžiuje. Ankstyvą pavakarę metropolio eismo vingrybėse kiek užtrukusius svečius sutiko literatūra besidominantys Prancūzijos lietuviai, pokalbį su poetais pravedė Prancūzijos lietuvių bendruomenės Knygos klubo vadovė Aušra Matulevičiūtė. Po kūrybinio pokalbio vakarą poetai, juos lydintys VLB atstovai ir Prancūzijos lietuviai pratęsė Paryžiaus širdyje, Ile de la Cité salos parkelyje, vietinių lietuvių pramintame „Europos smaigaliu“, o kitą dieną svečiai buvo pakviesti papietauti pas Prancūzijos lietuvių bendruomenės pirmininką Liną Maknavičių, kur drąsesnieji nepraleido progos paragauti jo paruoštų varlių šlaunelių.

Parvykę į Vokietiją ir aplankę istorinį Heidelbergo senamiestį, nešini maloniais įspūdžiais poetai išskleidė sparnus Lietuvos link, skraidindami jai šilčiausius Europos lietuvių linkėjimus.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.