Visų trijų minėtų autorių kūrybą mokytoja sakė su vaikais nagrinėjusi labai rimtai. Tarp jų ir sovietmečio kartai mažiau žinomo J. Savickio, kurio 120 gimimo metinėms Vilniuje atidaryta dokumentų bei Prancūzijoje naujai atrastos kino ir foto medžiagos paroda. Būtent čia 1940-1952 metais diplomatas parašė savo garsųjį karo metų dienoraštį „Žemė dega“.
Paklausta, ar poetė J. Vaičiūnaitė ir A. Škėma – dėkingi autoriai interpretacijoms, G. Griškevičienė tiesiai neatsakė. „Mokytojas gali išmokyti sustyguoti rašinio struktūrą, tačiau turinį vaikai turi brandinti patys, ne per vienerius, o per visus mokslo metus augdami, po truputį atverdami pasaulį. Be konteksto išdėstyti J. Vaičiūnaitę ar A. Škėmą – neįmanoma. Mokiniai turi išmanyti istoriją, kas atsitiko, kad A. Škėma apsigyveno už Atlanto, kas tas Garšva, kodėl jis toks ir ne kitoks. Temos interpretacijai reikia ne tik literatūros, istorijos, bet ir to laiko meno žinių, tik tada atsiveria konkretaus autoriaus tekstas“.
Galimybė rinktis net dviejų išeivių autorių kūrinių ištraukas, mokytojos nuomone, proga pasvarstyti apie lietuvio tapatumą, pagaliau šiandienos emigraciją: kaip save atrasti pasaulyje? Kaip išlaikyti tapatumą? Pagaliau, kas yra tikras lietuvis Lietuvoje ir už sienų?
Samprotavimo rašinių temos - atsakomybė ir liūdesys
Valstybiniame egzamine samprotavimo rašinio užduočių temos: „Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus?“, „Ar lietuvio širdį nuolat spaudžia nuliūdimas?„
Pirmu atveju abiturientams ir egzaminą laikiusiems ankstesnių laidų absolventams siūlyta naudotis Gabrielio Garsia Marquezo arba Anos Achmatovos kūrinių citatomis, antruoju tikėtasi, kad temą padės atskleisti Tomo Venclovos arba Maironio eilėraščių posmai.
Viena iš mokyklinio egzamino samprotavimo rašinio temų „Nėra griežtesnio teisėjo už sąžinę“ ir siūlymas remtis Jono Biliūno kūrinio „Vagis“ arba literatūrologės Viktorijos Daujotytės mintimis.
Antrasis mokyklinio egzamino rašinio pasirinkimas - „Kodėl svarbu gyventi santarvėje su artimaisiais?“ Rašant siūlyta remtis kultūrine ir socialine patirtimi ir minėtos literatūrologės žodžiais bei Jono Biliūno „Liūdnos pasakos“ ištrauka.
