V.Adamkaus nuomone, ribota plėtra reikštų mažesnę integraciją, o mažesnė integracija -kad daugiau Europos tautų paliekamos likimo valiai.
Prezidento teigimu, Čekijos, Vengrijos ir Lenkijos priėmimas į Šiaurės Atlanto aljansą padidino saugumą ir stabilumą Europoje, o perspektyva tapti NATO nare yra svarbi, vienijant kandidačių pastangas kurti demokratiją ir vykdyti laisvosios rinkos reformas.
V.Adamkus pabrėžė, kad vykdydama geros kaimynystės politiką ir aktyviai dalyvaudama taikos operacijose Balkanuose, Lietuva, kaip ir kitos būsimos NATO narės, jau dabar prisideda prie stabilumo ir abipusio pasitikėjimo Europoje.
"Plėtra yra svarbi, ir ji svarbi dabar", - pažymėjo prezidentas. Jis išreiškė viltį, kad diskusijose dėl naujų narių priėmimo idėja sukurti vieningą ir laisvą Europą nebus pamiršta, bet atvirkščiai, sustiprinta Aljanso atvirų durų politika.
Pasak V.Adamkaus, vis dažniau pasigirsta teiginių, kad NATO plėtra neturi tęstis, nes tai gali pakenkti Aljanso interesams, bei pabrėžiama, kad geri santykiai su Rusija yra svarbūs stabilumui ir bendradarbiavimui ateityje.
"Aš neabejoju, kad mes turime kurti ateitį žemyne drauge su Rusija", - sakė prezidentas. Kartu jis retoriškai klausė, kodėl Rusija klaidingai mano, kad gali sustabdyti ar sulėtinti NATO plėtrą. V.Adamkaus nuomone, Rusijos argumentai prieš naujų narių priėmimą nėra įtikinami, yra paremti senais stereotipais, o ne nauja tikrove.
"Mes ieškome draugų, o ne priešų, mes siekiame pasitikėjimo ir atvirumo, o ne pasipiktinimo ir nepasitikėjimo. Toliau sklaidysime Rusijos baimes ir tikimės, kiti darys tą patį", - sakė Lietuvos vadovas.
Savo kalboje jis taip pat paminėjo šią savaitę Lietuvos politinių partijų Vilniuje pasirašytą susitarimą, kuriuo patvirtinama, jog Lietuva siekia narystės NATO ir aktyvaus dalyvavimo Europos Sąjungos (ES) bendroje užsienio ir saugumo politikoje.
"Tai yra aiškus ženklas, kad mes žinome, kas esame ir kur einame", - pabrėžė prezidentas. Susitarimą "Dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 m." pasirašė tiek valdančiosios, tiek opozicinės partijos, o taip pat kelių mažesniųjų partijų atstovai.
Kalbos pabaigoje V.Adamkus 2002 metus pavadino "fundamentaliais", nes pirmosios Rytų ir Vidurio Europos valstybės turėtų būti pakviestos prisijungti prie Europos Sąjungos, Prahoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime turėtų būti priimti sprendimai dėl tolesnės NATO plėtros.
Kaip BNS sakė prezidento atstovė spaudai, po savo pasisakymo V.Adamkus maždaug 40 minučių atsakinėjo į forumo dalyvių klausimus apie Lietuvos pasirengimą narystei NATO, Rusijos poziciją plėtros klausimu, Kaliningrado srities ateitį.
Paklaustas, kaip vertintų, jei tik viena iš Baltijos šalių būtų pakviesta į NATO, V.Adamkus teigė, jog tuomet geriausiai pasirengusioms kandidatėms nereiktų laukti kitų, o toks sprendimas padidintų saugumą visame Baltijos šalių regione.
18-jį kartą vyksiantis NATO forumas politinių ir karinių sprendimų priėmimo klausimais kiekvienais metais rengiamas vis kitoje valstybėje. Praėjusiais metais jis vyko Berlyne. V.Adamkus į šį forumą vyksta ketvirtą kartą.
Seminare Danijoje dalyvauja NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Sergio Balanzino (Serdžio Balandzino), buvęs JAV gynybos sekretorius Williamas Cohenas (Viljamas Koenas), Estijos, Švedijos, Portugalijos, Graikijos, Austrijos, Kanados, Bulgarijos gynybos ministrai, Slovakijos ministras pirmininkas, Latvijos užsienio reikalų ministras.
Lietuvai konferencijoje taip pat atstovauja krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius, misijos prie NATO vadovė ambasadorė Gintė Damušytė. Prezidentas į Vilnių grįš penktadienį vakare.
