Praėjusiais metais įsiveržę į Čečėniją, Rusijos kariai per kelis mėnesius pasiekė sostinę Grozną, užėmė ją ir didžiąją dalį respublikos teritorijos. Rusijos pareigūnai tvirtino, jog likę sukilėliai buvo išsklaidyti į mažesnes nei kelių dešimčių žmonių grupes, o Rusijos pajėgų vadai garsiai skelbė laimėję karą.
Pasigirdus tokiems pareiškimams, sukilėliai Rusijos kontroliuojamose teritorijose nuolat rengė nedidelius išpuolius. Tačiau savižudžių teroristiniai aktai keturiuose respublikos miestuose sekmadienio vakarą yra visai kitokio masto smūgis.
"Kiekvieną dieną mes girdime, kad karas baigėsi, tačiau tai melas", pareiškė Aleksejus Malašenka, Čečėnijos klausimų specialistas iš "Carnegie Endowment for Peace" padalinio Maskvoje.
Beveik vienu metu įvykdytuose išpuoliuose sprogmenų prikrauti sunkvežimiai privažiavo ir sprogo prie rusų administracijos pastatų Argūno, Gudermeso, Urus Martano bei Novogroznenskio miestuose.
Tai buvo daugiausiai gyvybių pasiglemžusi diena per ilgus mėnesius trunkančias Rusijos pajėgų pastangas susigrąžinti kontrolę Čečėnijoje, kuri po 1994-1996 metų karo tvarkėsi iš esmės savarankiškai.
"Tai rodo, jog čečėnų laikosi puikiai", sakė nepriklausomas karo ekspertas Pavelas Felgenhaueris.
Rusijos karių pranešimu, šiuo metu Čečėnijoje yra maždaug 1 500 sukilėlių. Net ir negausios sukilėlių gretos turi pakankamai jėgų surengti dar daugiau stipresnių puolimų.
Atrodo, jog Rusijos pajėgos neturi galimybių užkirsti kelią išpuoliams net ir užblokavusios respublikos kelius užtvaromis bei maksimaliai apribojusios civilių judėjimą.
"Rusijos pajėgos yra ne tik neprofesionalios, bet ir korumpuotos", teigė V. Felgenhaueris. "Kyšis gali atverti tau kelią į laisvę, o tai reiškia, jog tikri nusikaltėliai greičiausiai niekada nepateks į kalėjimą", samprotavo jis.
V. Felgenhauerio nuomone, anksčiau ar vėliau Rusijos kariai bus priversti pasitraukti. Tačiau kiti analitikai jam prieštarauja, teigdami, kad, nepaisant savaitgalio sumaišties, Rusijos pozicijos atrodo tvirtesnės nei per 1994-1996 metų karą, kuris baigėsi gėdingu jos pajėgų atsitraukimu.
Nors sukilėlių pasipriešinimas ir aktyvus, jis nėra toks intensyvus kaip ankstesnio karo metu, o maištininkai blaškosi tarp kelių nesutariančių vadų. Skirtingai nei ankstesniame kare, Čečėnų kovotojai taip pat nevykdo kruvinų išpuolių kitose Rusijos vietose.
Be to, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neragina pradėti derybų ar vienašališkai skelbti paliaubų, kaip 1994-1996 metų kare darė prezidentas Borisas Jelcinas. V. Putinas tvirtina, kad politinis sprendimas įmanomas tik tada, kai bus sunaikinti sukilėliai, o atsitraukimo nuo tokios griežtos pozicijos politinė kaina būtų itin didelė.
"Nemanau, jog Rusijos strategija Čečėnijoje bus iš esmės peržiūrėta", sakė A. Malašenka. "Amžinai jos nebus laikomasi, tačiau savaites, mėnesius, metus...".
