Per apklausas nustatyta, kad šiuo metu mažiau negu 1 proc. suaugusiųjų ir 2 proc. paauglių naudojasi internetu užuot lankę realią bažnyčią. Tačiau daugiau kaip du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad per ateinančius 10 metų užsiims kokia nors religine veikla kibernetinėje erdvėje.
Vienos patraukliausių tokios veiklos sričių yra internete archyvuotų religinių kursų studijavimas, taip pat maldų skaitymas bei religinių reikmenų pirkimas.
Jeigu šie duomenys tikslūs, tai galima tikėtis, kad ilgainiui ši auganti auditorija gali sukurti 100 mln. vartotojų rinką, pareiškė tyrimo vadovas George'as Barna.
"Iki dešimtmečio pabaigos daugiau negu 10 proc. gyventojų savo religinius poreikius išimtinai tenkins internete", - sakė G.Barna.
"Dalis šios naujosios auditorijos žmonių bus neturėję ryšių su kuria nors religine bendruomene. Tačiau bus milijonai kitų žmonių, kurie atsisakys fizinės ir pasirinks kibernetinę bažnyčią", - sakė G.Barna.
Pasak jo, atsivertusieji krikščionys bei krikščionys evangelikai naudosis skaitmenine supermagistrale, taip pat kaip ir nekrikščionys. Tyrimas rodo, kad katalikai ir pagrindinių denominacijų protestantai greičiausiai naudosis internetu daugiau negu baptistai ir protestantai, priklausantys fundamentalistinėms denominacijoms.
Protestantų kunigų apklausa parodė, kad daugiau kaip 90 proc. jų turi kompiuterius namuose arba darbo kabinetuose, o 80 proc. nuolat gali naudotis internetu. Maždaug pusė jų kasdien apsilanko pasauliniame tinkle.
Kas trečia protestantų Bažnyčia turi tinklalapį. Iš jų neturinčiųjų 19 proc. ketina sukurti tinklalapius per ateinančius metus.
